Pa\u017evelg\u0119 \u012f pilnat\u012f giedr\u0105 nakt\u012f, matome dangaus k\u016bn\u0105, kur\u012f per keturis milijardus met\u0173 daugyb\u0119 kart\u0173 \u201etal\u017e\u0117\u201c sm\u016bgiai \u2013 j\u012f dau\u017e\u0117, r\u0117\u017e\u0117 ir skob\u0117 kosminiai objektai.<\/p>\n
Tamsios d\u0117m\u0117s M\u0117nulio pavir\u0161iuje \u2013 tai mil\u017eini\u0161ki baseinai, susiformav\u0119 po tokio masto susid\u016brim\u0173, kurie i\u0161 esm\u0117s keit\u0117 vis\u0105 pasaul\u012f. O \u0161viesesn\u0117s auk\u0161tumos nus\u0117tos krateriais \u2013 vienas ant kito, lyg susting\u0119s senovini\u0173 susid\u016brim\u0173 archyvas, atsirad\u0119s gerokai prie\u0161 \u017emon\u0117ms pasirodant \u017dem\u0117je.<\/p>\n
Skirtingai nei m\u016bs\u0173 planetoje, M\u0117nulyje n\u0117ra or\u0173, kurie \u201esulygint\u0173\u201c reljef\u0105: n\u0117ra upi\u0173, galin\u010di\u0173 u\u017epildyti \u012fdubas, n\u0117ra v\u0117jo, kuris nu\u0161lifuot\u0173 kra\u0161tus, ir n\u0117ra erozijos, kuri palaipsniui i\u0161trint\u0173 sm\u016bgi\u0173 p\u0117dsakus. Kas pataiko \u2013 tas lieka.<\/p>\n
Tokie bombardavimai n\u0117ra vien praeities istorija: M\u0117nulis ap\u0161audomas ir dabar, ir taip buvo visada. \u012e neapsaugot\u0105 pavir\u0161i\u0173 kasdien atsitrenkia \u012fvairaus dyd\u017eio kosmin\u0117s uolienos, palikdamos naujus kraterius ten, kur n\u0117ra nei oro, nei vandens, nei proces\u0173, galin\u010di\u0173 pasl\u0117pti ar su\u0161velninti sm\u016bgio pasekmes.<\/p>\n
Nors mokslininkai \u017eino, kad tai vyksta nuolat, retai pasitaiko proga u\u017efiksuoti tok\u012f \u012fvyk\u012f ir palyginti vaizdus prie\u0161 bei po susid\u016brimo.<\/p>\n
2024 met\u0173 v\u0117lyv\u0105 pavasar\u012f M\u0117nul\u012f pasiek\u0117 ypa\u010d reik\u0161mingas sm\u016bgis. Ne\u012fprastai dideliu grei\u010diu skriej\u0119s kosminis k\u016bnas i\u0161mu\u0161\u0117 ma\u017edaug 225 metr\u0173 skersmens krater\u012f. Tai prilygsta ma\u017edaug dviej\u0173 futbolo aik\u0161\u010di\u0173 ilgiui, sud\u0117jus jas vien\u0105 u\u017e kitos.<\/p>\n
D\u0117l \u201eNASA\u201c M\u0117nulio \u017evalgybos orbitinio aparato kameros mokslininkai gal\u0117jo palyginti nuotraukas, darytas prie\u0161 susid\u016brim\u0105 ir po jo, ir itin detaliai i\u0161tirti, kaip atrodo naujai susiformav\u0119s krateris.<\/p>\n
Iki \u0161io atradimo did\u017eiausias per vis\u0105 \u201eNASA\u201c M\u0117nulio \u017evalgybos orbitinio aparato misij\u0105 u\u017efiksuotas naujai susiformav\u0119s krateris siek\u0117 tik apie 70 metr\u0173 skersmen\u012f. Naujas krateris yra daugiau nei tris kartus didesnis.<\/p>\n
Pagal modelius, vertinan\u010dius tokio masto sm\u016bgi\u0173 da\u017enum\u0105, pana\u0161us \u012fvykis tame pa\u010diame M\u0117nulio pavir\u0161iaus plote tur\u0117t\u0173 pasitaikyti ma\u017edaug kart\u0105 per 139 metus. Kitaip tariant, u\u017efiksuoti krater\u012f netrukus po jo susiformavimo \u2013 itin reta s\u0117km\u0117.<\/p>\n
Pats krateris yra piltuvo formos, apie 43 metr\u0173 gylio, o jo sienos tokios statmenos, kad ant j\u0173 b\u016bt\u0173 sunku i\u0161silaikyti. Aplink kra\u0161t\u0105 matyti did\u017eiuliai i\u0161mesti uolien\u0173 luitai \u2013 did\u017eiausi j\u0173 siekia ma\u017edaug 13 metr\u0173 skersmen\u012f.<\/p>\n
I\u0161 nuolau\u017e\u0173 pasiskirstymo mokslininkai gali spr\u0119sti ir apie smogusio k\u016bno krypt\u012f: pana\u0161u, kad jis atskrido i\u0161 piet\u0173\u2013pietvakari\u0173, o i\u0161mu\u0161ta med\u017eiaga labiausiai pasklido \u012f \u0161iaur\u0119, sudarydama b\u016bding\u0105, lie\u017euv\u012f primenan\u010di\u0105 juost\u0105.<\/p>\n
Kraterio viduje aptiktos ne\u012fprastai tamsios med\u017eiagos zonos. Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, tai beveik neabejotinai yra stikli\u0161ka uoliena, kuri akimirksniu i\u0161silyd\u0117 nuo mil\u017eini\u0161ko sm\u016bgio kar\u0161\u010dio ir taip pat greitai sustingo. Tai \u2013 susid\u016brimo \u201epir\u0161to atspaudas\u201c, rodantis, kad per milisekundes buvo i\u0161laisvinta sunkiai \u012fsivaizduojamo masto energija.<\/p>\n
Did\u017eiausia \u0161io atradimo vert\u0117 \u2013 auk\u0161tos kokyb\u0117s vaizdai prie\u0161 ir po \u012fvykio. Pirm\u0105 kart\u0105 mokslininkai turi metro tikslumo nuotraukas tokio dyd\u017eio kraterio tiek iki jo susidarymo, tiek jau po susid\u016brimo.<\/p>\n
Toks duomen\u0173 rinkinys yra itin retas ir leis tikslinti modelius, naudojamus ai\u0161kinantis, kaip formuojasi krateriai ne tik M\u0117nulyje, bet ir visoje Saul\u0117s sistemoje.<\/p>\n
Tyrimas buvo pristatytas 57-ajame M\u0117nulio ir planetini\u0173 moksl\u0173 susitikime, vykusiame kov\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pa\u017evelg\u0119 \u012f pilnat\u012f giedr\u0105 nakt\u012f, matome dangaus k\u016bn\u0105, kur\u012f per keturis milijardus met\u0173 daugyb\u0119 kart\u0173 \u201etal\u017e\u0117\u201c sm\u016bgiai \u2013 j\u012f dau\u017e\u0117, r\u0117\u017e\u0117 ir skob\u0117 kosminiai objektai. Tamsios d\u0117m\u0117s M\u0117nulio pavir\u0161iuje \u2013 tai mil\u017eini\u0161ki baseinai, susiformav\u0119 po tokio masto susid\u016brim\u0173, kurie i\u0161 esm\u0117s keit\u0117 vis\u0105 pasaul\u012f. O \u0161viesesn\u0117s auk\u0161tumos nus\u0117tos krateriais \u2013 vienas ant kito, lyg susting\u0119s […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":5456,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5455","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5455","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5455"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5455\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5456"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5455"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5455"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5455"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5455"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}