{"id":54606,"date":"2026-09-15T18:36:50","date_gmt":"2026-09-15T18:36:50","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/15\/mokslininkai-nustebo-tirpstanti-amzinoji-isalo-zeme-ne-visa-angli-paleidzia-i-atmosfera\/"},"modified":"2026-09-15T18:36:50","modified_gmt":"2026-09-15T18:36:50","slug":"mokslininkai-nustebo-tirpstanti-amzinoji-isalo-zeme-ne-visa-angli-paleidzia-i-atmosfera","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/15\/mokslininkai-nustebo-tirpstanti-amzinoji-isalo-zeme-ne-visa-angli-paleidzia-i-atmosfera\/","title":{"rendered":"Mokslininkai nustebo: tirpstanti am\u017einoji \u012f\u0161alo \u017eem\u0117 ne vis\u0105 angl\u012f paleid\u017eia \u012f atmosfer\u0105"},"content":{"rendered":"<p>Arkties am\u017einasis \u012f\u0161alas saugo mil\u017eini\u0161kus organin\u0117s anglies kiekius, kurie t\u016bkstan\u010dius met\u0173 buvo \u201eu\u017erakinti\u201c \u012f\u0161alusioje \u017eem\u0117je. Klimatui \u0161ylant, vis daugiau \u0161ios anglies per pakran\u010di\u0173 erozij\u0105 ir tirpsmo vandenis patenka \u012f upes, j\u016bras ir vandenynus. Ta\u010diau nauji tyrimai rodo, kad kelias \u012f atmosfer\u0105 n\u0117ra toks tiesus, kaip ilgai manyta.<\/p>\n<p>Alfredo Wegenerio instituto ir Br\u0117meno universiteto mokslininkai analizavo, kas nutinka angliai, i\u0161laisvinamai Arkties pakrant\u0117se ties Qikiqtaruk sala Kanadoje, dar vadinama Herschel Island. Jie pa\u0117m\u0117 j\u016bros dugno nuos\u0117d\u0173 gr\u0119\u017einius ir pagal j\u0173 \u201esluoksnius\u201c atsek\u0117, kaip sausumos kilm\u0117s med\u017eiaga elgiasi patekus \u012f vandenyn\u0105.<\/p>\n<h2>Kiek anglies virsta dujomis?<\/h2>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, mikroorganizmai j\u016bros dugno nuos\u0117dose \u012f dujas paver\u010dia apie 10 proc. ten esan\u010dios organin\u0117s anglies. Likusi dalis daugiausia nus\u0117da ir lieka \u201eu\u017ekasta\u201c nuos\u0117dose, tod\u0117l gali b\u016bti ilgam izoliuota nuo greitos apykaitos su atmosfera. Tai svarbi detal\u0117 bandant tikslinti, kiek papildom\u0173 \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 realiai prisid\u0117s prie klimato kaitos.<\/p>\n<p>Skai\u010diai kontekste \u012fsp\u016bdingi: Arkties dirvo\u017eemiuose sukaupta apie 1 300 gigaton\u0173 organin\u0117s anglies, o dar ma\u017edaug 400 gigaton\u0173 siejama su vandenyn\u0173 nuos\u0117domis ir upi\u0173 delt\u0173 sankaupomis. \u0160ylant Arkties regionui, dalis \u0161io rezervo pradeda \u201ejud\u0117ti\u201c \u012f vandens sistemas, o tai rei\u0161kia ne tik galimas emisijas, bet ir didelius poky\u010dius pakran\u010di\u0173 bei j\u016br\u0173 ekosistemose.<\/p>\n<h2>Mikroorganizmai renkasi \u201e\u0161vie\u017eesn\u012f\u201c maist\u0105<\/h2>\n<p>Vienas netik\u0117\u010diausi\u0173 paai\u0161kinim\u0173 susij\u0119s su tuo, k\u0105 mokslininkai vadina mikroorganizm\u0173 \u201emitybos pasirinkimu\u201c. Vietoje to, kad aktyviai skaidyt\u0173 labai sen\u0105 angl\u012f i\u0161 \u012f\u0161alo, jie da\u017eniau \u201eteikia pirmenyb\u0119\u201c \u0161vie\u017eesnei, j\u016brin\u0117s kilm\u0117s organikai, pavyzd\u017eiui, dumbli\u0173 liekanoms.<\/p>\n<p>\u0160i\u0105 i\u0161vad\u0105 leido pagr\u012fsti anglies izotop\u0173 analiz\u0117, padedanti atskirti santykinai nauj\u0105 j\u016brin\u012f organin\u012f anglies \u0161altin\u012f nuo labai seno, anks\u010diau \u012f\u0161ale buvusio anglies \u201epaveldo\u201c. Tai rei\u0161kia, kad dalis sausumos kilm\u0117s anglies, patekusios \u012f j\u016br\u0105, gali b\u016bti ne taip greitai perdirbama \u012f anglies dioksid\u0105 ar metan\u0105, kaip manyta.<\/p>\n<h2>Gr\u0117sm\u0117 nedingsta, bet vaizdas sud\u0117tingesnis<\/h2>\n<p>Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tai nerei\u0161kia, jog \u012f\u0161alo tirpsmas tapo ma\u017eiau pavojingas. Dalis organin\u0117s anglies gali b\u016bti suskaidoma dar pakeliui \u012f j\u016bros dugn\u0105, vandenyje ar pakrant\u0117s zonoje, tod\u0117l vien nuos\u0117d\u0173 analiz\u0117 neparodo viso balanso. D\u0117l to reikalingi papildomi tyrimai kituose Arkties regionuose, nes vietin\u0117s s\u0105lygos gali smarkiai keisti rezultat\u0105.<\/p>\n<p>Be to, tirpstant \u012f\u0161alui stipr\u0117ja pakran\u010di\u0173 erozija, \u012f vanden\u012f patenka daugiau nuos\u0117d\u0173, ma\u017e\u0117ja skaidrumas ir \u012f gilesnius sluoksnius prasiskverbia ma\u017eiau \u0161viesos. Tai gali slopinti dumbli\u0173 augim\u0105, kuris yra daugelio mitybos grandini\u0173 pagrindas, o pasekm\u0117s gali paliesti \u017euvis, v\u0117\u017eiagyvius, ruonius ir kitus Arkties ekosistem\u0173 organizmus.<\/p>\n<p>Bendras signalas ai\u0161kus: anglies istorija, prasidedanti tirpstan\u010diame am\u017einajame \u012f\u0161ale, n\u0117ra vien kryptis \u012f atmosfer\u0105. Dalis jos, bent jau tam tikrose vietov\u0117se, gali b\u016bti sulaikoma j\u016bros dugne, ta\u010diau klimato ir ekosistem\u0173 rizikos d\u0117l spar\u010diai \u0161ylan\u010dios Arkties i\u0161lieka didel\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Naujas tyrimas rodo, kad tirpstant Arkties am\u017einajam \u012f\u0161alui dalis anglies nus\u0117da j\u016bros dugne, o ne greitai virsta \u0161iltnamio dujomis.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":54607,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[3955,31466,3699,1531,673,5987],"miestas":[],"class_list":["post-54606","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-amzinasis-isalas","tag-anglies-ciklas","tag-arktis","tag-juru-ekosistemos","tag-klimato-kaita","tag-metanas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54606","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=54606"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54606\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/54607"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=54606"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=54606"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=54606"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=54606"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}