{"id":54822,"date":"2026-09-16T13:35:53","date_gmt":"2026-09-16T13:35:53","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/16\/kur-dingsta-europieciu-mokesciai-2-is-5-euru-atitenka-siai-sriciai-o-antra-vieta-stebina\/"},"modified":"2026-09-16T13:35:53","modified_gmt":"2026-09-16T13:35:53","slug":"kur-dingsta-europieciu-mokesciai-2-is-5-euru-atitenka-siai-sriciai-o-antra-vieta-stebina","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/16\/kur-dingsta-europieciu-mokesciai-2-is-5-euru-atitenka-siai-sriciai-o-antra-vieta-stebina\/","title":{"rendered":"Kur dingsta europie\u010di\u0173 mokes\u010diai: 2 i\u0161 5 eur\u0173 atitenka \u0161iai sri\u010diai, o antra vieta stebina"},"content":{"rendered":"

Kur nukeliauja mokes\u010di\u0173 eurai<\/h2>\n

Gyventojai moka mokes\u010dius, o j\u0173 pajamos sudaro reik\u0161ming\u0105 vie\u0161\u0173j\u0173 finans\u0173 dal\u012f visoje Europoje. B\u016btent i\u0161 \u0161i\u0173 l\u0117\u0161\u0173 valstyb\u0117s finansuoja paslaugas, tokias kaip \u0161vietimas, sveikatos apsauga ir socialin\u0117 apsauga.<\/p>\n

Eurostato duomenimis, 2024 metais mokes\u010di\u0173 pajamos Europos S\u0105jungoje sudar\u0117 40,3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tuo pat metu vald\u017eios sektoriaus i\u0161laidos buvo dar didesn\u0117s ir pasiek\u0117 49,6 proc. BVP.<\/p>\n

Daugiausia \u2013 socialinei apsaugai<\/h2>\n

Vertinant ne tik bendr\u0105 i\u0161laid\u0173 lyg\u012f, bet ir tai, kaip i\u0161laidos paskirstomos, ry\u0161k\u0117ja ai\u0161ki tendencija: did\u017eiausia dalis tenka socialinei apsaugai. Europos S\u0105jungoje jai 2024 metais buvo skirta 19,6 proc. BVP, tai sudaro apie 40 proc. vis\u0173 vald\u017eios sektoriaus i\u0161laid\u0173.<\/p>\n

Kitaip tariant, ma\u017edaug du i\u0161 penki\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 i\u0161laid\u0173 eur\u0173 Europos S\u0105jungoje nukeliauja socialinei apsaugai. \u0160i sritis apima pensijas, nedarbo i\u0161mokas, param\u0105 ligos ar negalios atveju, taip pat priemones, susijusias su t\u0117vyst\u0117s ar motinyst\u0117s pareigomis, b\u016bstu ir socialine atskirtimi.<\/p>\n

Tarp Europos S\u0105jungos, Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s, Norvegijos, \u0160veicarijos ir Islandijos socialin\u0117 apsauga visur yra did\u017eiausia biud\u017eeto i\u0161laid\u0173 kategorija. Skirtumai tarp \u0161ali\u0173 dideli: nuo 26 proc. Vengrijoje iki 45,9 proc. Suomijoje.<\/p>\n

Kod\u0117l palyginimai ne visada akivaizd\u016bs<\/h2>\n

Vien procentin\u0117s dalies reitingai gali klaidinti, nes valstybi\u0173 BVP ir nominalios biud\u017eet\u0173 apimtys smarkiai skiriasi. Tod\u0117l ta pati procentin\u0117 dalis skirtingose \u0161alyse gali reik\u0161ti visi\u0161kai kitokias realias sumas vienam gyventojui.<\/p>\n

D\u0117l to ekonomistai da\u017enai si\u016blo vertinti ir i\u0161laidas vienam gyventojui, taip pat atsi\u017evelgti \u012f perkam\u0105j\u0105 gali\u0105. Tai leid\u017eia tiksliau palyginti, kiek realiai \u201enuperkama\u201c vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 ir i\u0161mok\u0173 skirtingose valstyb\u0117se.<\/p>\n

Europos Centrinio Banko analiz\u0117je pabr\u0117\u017eiama, kad vieno optimalaus socialini\u0173 i\u0161laid\u0173 lygio, tinkan\u010dio visoms \u0161alims, n\u0117ra. Skirtumus lemia demografija, darbo rinkos strukt\u016bra ir pensij\u0173 sistem\u0173 sandara.<\/p>\n

Sveikata da\u017eniausiai antra, bet ne visur<\/h2>\n

Vidutini\u0161kai Europos S\u0105jungoje antra did\u017eiausia i\u0161laid\u0173 kategorija yra sveikatos apsauga, kuriai tenka apie 15 proc. vis\u0173 vald\u017eios sektoriaus i\u0161laid\u0173. Vis d\u0117lto devyniose \u0161alyse antra vieta atitenka kitoms sritims, o tai atspindi skirtingus politinius prioritetus ir finansavimo modelius.<\/p>\n

Sveikatos i\u0161laid\u0173 dalis ypa\u010d skiriasi: nuo 6,7 proc. \u0160veicarijoje ir 10 proc. Vengrijoje iki 24,3 proc. Airijoje. \u0160iuos skirtumus i\u0161 dalies ai\u0161kina tai, kad kai kur didesn\u0119 dal\u012f sveikatos paslaug\u0173 kainos padengia nam\u0173 \u016bkiai, draudimas ar mi\u0161r\u016bs modeliai, o ne vien valstyb\u0117s biud\u017eetas.<\/p>\n

Sud\u0117jus socialin\u0119 apsaug\u0105 ir sveikatos apsaug\u0105, daugiau nei pus\u0117 vald\u017eios sektoriaus i\u0161laid\u0173 tenka \u0161ioms dviem sritims ma\u017edaug dviejuose tre\u010ddaliuose valstybi\u0173. Europos S\u0105jungoje bendra \u0161i\u0173 kategorij\u0173 dalis siekia apie 55 proc.<\/p>\n

Kitos did\u017eiosios eilut\u0117s: administravimas, ekonomika, \u0161vietimas<\/h2>\n

Po socialin\u0117s apsaugos ir sveikatos did\u017eiausios i\u0161laid\u0173 kategorijos Europos S\u0105jungoje yra bendrosios vie\u0161osios paslaugos, ekonomikos reikalai ir \u0161vietimas, kuri\u0173 kiekviena sukasi apie 10 proc. rib\u0105. Bendrosios vie\u0161osios paslaugos apima valstyb\u0117s administravim\u0105, vie\u0161uosius finansus, u\u017esienio reikalus, vie\u0161\u0105j\u0105 skol\u0105 ir pervedimus tarp vald\u017eios lygi\u0173.<\/p>\n

\u0160ios kategorijos dalis ypa\u010d nevienoda: nuo 7,5 proc. Bulgarijoje iki 21,2 proc. Vengrijoje. Kai kur, pavyzd\u017eiui, Vengrijoje, Graikijoje ar Italijoje, bendrosios vie\u0161osios paslaugos tampa antra did\u017eiausia biud\u017eeto eilute po socialin\u0117s apsaugos.<\/p>\n

Ekonomikos reikalams priskiriamos i\u0161laidos, susijusios su u\u017eimtumu ir verslu, \u017eem\u0117s \u016bkiu, energetika, pramone, transportu, ry\u0161iais ir ekonominiais tyrimais. Kai kuriose \u0161alyse, tokiose kaip Malta ar Latvija, \u0161i eilut\u0117 yra antroje vietoje, o dalis gali siekti apie penktadal\u012f vis\u0173 i\u0161laid\u0173.<\/p>\n

\u0160vietimas kaip antra did\u017eiausia kategorija i\u0161siskiria \u0160veicarijoje, kur jam tenka 16,3 proc. vis\u0173 vald\u017eios sektoriaus i\u0161laid\u0173. Tuo metu gynybai Europos S\u0105jungoje vidutini\u0161kai skiriama 3,5 proc., o tokios sritys kaip aplinkos apsauga, b\u016bstas ir bendruomen\u0117s paslaugos ar kult\u016bra sudaro palyginti nedidel\u0119 bendro biud\u017eeto dal\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Europos biud\u017eetuose dominuoja socialin\u0117 apsauga: ji \u201esuvalgo\u201c apie 40 proc. i\u0161laid\u0173, o antroji vieta kai kuriose \u0161alyse visai ne sveikatai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":54823,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[442,2513,3003,782,397,539,42277],"miestas":[],"class_list":["post-54822","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-europos-sajunga","tag-eurostatas","tag-mokesciai","tag-socialine-apsauga","tag-sveikatos-apsauga","tag-svietimas","tag-viesosios-islaidos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54822","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=54822"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54822\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/54823"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=54822"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=54822"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=54822"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=54822"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}