Europos gyventoj\u0173 santaupos vis da\u017eniau nukeliauja \u012f JAV technologij\u0173 gigantus ir taip prisideda prie ten vykstan\u010dio dirbtinio intelekto (DI) investicij\u0173 bumo. Europos Centrinio Banko (ECB) vadov\u0117 Christine Lagarde persp\u0117ja, kad Europa rizikuoja finansuoti augim\u0105 u\u017e Atlanto, bet negaus proporcingos gr\u0105\u017eos ekonomikai.<\/p>\n
Pasak Lagarde, euro zonos nam\u0173 \u016bkiai yra sukaup\u0119 apie 440 mlrd. eur\u0173 investicij\u0173 JAV technologij\u0173 bendrov\u0117se, \u012fskaitant \u201eNvidia\u201c ir \u201eAlphabet\u201c. Tokia kryptis, jos teigimu, atspindi platesn\u0119 problem\u0105: auk\u0161tos gr\u0105\u017eos technologin\u0117s \u012fmon\u0117s da\u017enai u\u017eauga ir tampa lengvai pasiekiamos investuotojams ne Europoje.<\/p>\n
\u201eBendrov\u0117s kuriamos kitur\u201c, \u2013 sak\u0117 Christine Lagarde.<\/p>\n
Ji pabr\u0117\u017e\u0117, kad DI modeli\u0173 k\u016brimo lyderyst\u0117 i\u0161lieka JAV ir Kinijos rankose, o Europos ind\u0117lis kol kas gerokai kuklesnis. Tai didina rizik\u0105, kad b\u016bsimos produktyvumo ir pelno bangos bus labiau koncentruotos ne ES ekonomikoje, nors dalis kapitalo ateina i\u0161 euro zonos taupytoj\u0173.<\/p>\n
ECB analiz\u0117 rodo, kad problema n\u0117ra pinig\u0173 tr\u016bkumas, o j\u0173 nukreipimas. 2026 met\u0173 gegu\u017e\u0119 euro zonos nam\u0173 \u016bkiai laik\u0117 beveik 10 trln. eur\u0173 bank\u0173 ind\u0117liuose, o ind\u0117liai sudar\u0117 ma\u017edaug tre\u010ddal\u012f j\u0173 finansinio turto, kai JAV nam\u0173 \u016bkiuose \u0161i dalis siekia apie 11 proc.<\/p>\n
Be to, apie 80 proc. euro zonos gyventoj\u0173 neturi nei akcij\u0173, nei obligacij\u0173, nei investicini\u0173 fond\u0173 vienet\u0173. ECB i\u0161skiria kelias prie\u017eastis: ribotas disponuojamas l\u0117\u0161as, \u017eini\u0173 spragas, menkesn\u012f pasitik\u0117jim\u0105 finans\u0173 rinka ir rizikos baim\u0119.<\/p>\n
Investuojantys \u012f DI tem\u0105 europie\u010diai da\u017enai tai daro per JAV vie\u0161ai kotiruojamas technologij\u0173 bendroves, fondus ar pensij\u0173 produktus. BCA Research strategas Jeremie Peloso pabr\u0117\u017eia, kad tarptautin\u0117s investicijos savaime n\u0117ra blogis, nes leid\u017eia diversifikuoti rizik\u0105 ir pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f JAV technologij\u0173 sektorius lenk\u0117 daugel\u012f Europos indeks\u0173.<\/p>\n
Ta\u010diau ekspertai atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f koncentracijos problem\u0105: DI ir did\u017ei\u0173j\u0173 technologij\u0173 rinka vis labiau priklauso nuo santykinai nedidelio skai\u010diaus \u012fmoni\u0173, kurioms vienu metu daro \u012ftak\u0105 pana\u0161\u016bs veiksniai. Tai rei\u0161kia, kad blogesni l\u016bkes\u010diai d\u0117l lust\u0173, debesijos paslaug\u0173 ar reguliavimo gali paveikti didel\u0119 dal\u012f investuotoj\u0173 portfeli\u0173.<\/p>\n
Svarbu ir tai, kaip Europos pinigai realiai finansuoja JAV DI pl\u0117tr\u0105. Vien tik \u012fsigyjant antrin\u0117je rinkoje jau esamas akcijas \u012fmon\u0117 negauna naujo kapitalo, ta\u010diau didel\u0117 paklausa palaiko vertinim\u0105 ir palengvina nauj\u0173 akcij\u0173 emisijas ateityje.<\/p>\n
Dar tiesioginis kanalas yra obligacij\u0173 rinka. ECB duomenimis, did\u017eiosios JAV technologij\u0173 bendrov\u0117s aktyviai skolinasi, leisdamos obligacijas, o euro zonos fondai, draudikai ir pensij\u0173 valdytojai, pirkdami jas, i\u0161 esm\u0117s suteikia paskolas JAV technologij\u0173 sektoriui.<\/p>\n
Lagarde teigimu, stambios JAV DI infrastrukt\u016br\u0105 vystan\u010dios bendrov\u0117s pernai i\u0161leido daugiau kaip 87 mlrd. eur\u0173 vert\u0117s obligacij\u0173, o j\u0173 skola tapo reik\u0161minga euro denominacijomis leid\u017eiam\u0173 ne finans\u0173 \u012fmoni\u0173 obligacij\u0173 dalimi. ECB taip pat skai\u010diuoja, kad penkios didel\u0117s JAV technologij\u0173 grup\u0117s turi apie 40 mlrd. eur\u0173 neapmok\u0117t\u0173 euro denominacijomis i\u0161leist\u0173 obligacij\u0173.<\/p>\n
Tokios skolos emisijos, anot ECB, gali tur\u0117ti ir \u0161alutin\u012f efekt\u0105: didel\u0117 JAV obligacij\u0173 pasi\u016bla prisideda prie auk\u0161tesni\u0173 pasaulini\u0173 pajamingum\u0173, o euro zonos ilgalaik\u0117s pal\u016bkanos da\u017enai juda pana\u0161ia kryptimi kaip JAV. Kitaip tariant, Europa gali dal\u012f DI bumo kainos pajusti ir per brangesn\u012f skolinim\u0105si.<\/p>\n
\u201eEuropa padengs dal\u012f \u0161io bumo kainos savo skolinimosi s\u0105naudomis. Klausimas, ar ji gaus ir su tuo ateinant\u012f augim\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 Christine Lagarde.<\/p>\n
ECB skai\u010diavimais, spartesnis DI diegimas per de\u0161imtmet\u012f gal\u0117t\u0173 padidinti euro zonos produktyvum\u0105 iki 4 proc., ta\u010diau tr\u016bksta infrastrukt\u016bros, reikalingos DI kurti ir eksploatuoti. Lagarde teigimu, JAV sutelkia apie 75 proc. pasaulin\u0117s DI skai\u010diavimo galios, o Europoje \u0161i dalis siekia ma\u017edaug 5 proc.<\/p>\n
Europos Komisijos vertinimu, duomen\u0173 centr\u0173 paklausos ir pasi\u016blos atotr\u016bkis ES iki 2036 met\u0173 gali pasiekti 19 gigavat\u0173. \u0160io atotr\u016bkio u\u017edarymas gali kainuoti iki 600 mlrd. eur\u0173, tod\u0117l klausimas, kur bus sutelktas kapitalas, tampa strateginis ne tik investuotojams, bet ir ekonominei politikai.<\/p>\n
Vis d\u0117lto Europa turi ir augan\u010di\u0173 DI \u017eaid\u0117j\u0173, ta\u010diau problema ta, kad eiliniams investuotojams jie da\u017enai neprieinami, nes n\u0117ra listinguojami bir\u017eose. Pavyzd\u017eiu tapo Pranc\u016bzijos DI bendrov\u0117 \u201eMistral\u201c, kuri neseniai pritrauk\u0117 apie 3 mlrd. eur\u0173 nuosavo kapitalo, bet \u012f \u0161\u012f raund\u0105 smulkieji taupytojai tiesiogiai \u012fsitraukti negal\u0117jo.<\/p>\n
ES atsakas \u2013 taupymo ir investicij\u0173 s\u0105junga, kurios tikslas yra lengvinti investavim\u0105 nam\u0173 \u016bkiams ir gerinti kapitalo prieinamum\u0105 \u012fmon\u0117ms tarpvalstybiniu mastu. Kartu \u012fsigaliojo ir ES Listing Act reforma, skirta atpiginti ir supaprastinti \u012fmoni\u0173 \u0117jim\u0105 \u012f bir\u017e\u0105, kad daugiau europini\u0173 augan\u010di\u0173 bendrovi\u0173 tapt\u0173 pasiekiamos vie\u0161iesiems investuotojams.<\/p>\n
Analitikai pabr\u0117\u017eia, kad vien raginimai investuoti Europoje problemos nei\u0161spr\u0119s, jei nebus sukurtos s\u0105lygos augti pasaulinio lygio \u012fmon\u0117ms. Tam reikalingos gilesn\u0117s rizikos kapitalo rinkos, didesn\u0117 tolerancija rizikingesniems verslams ir reguliacin\u0117 aplinka, kuri skatint\u0173 inovacijas, bet u\u017etikrint\u0173 tinkam\u0105 prie\u017ei\u016br\u0105.<\/p>\n
Galiausiai investuotoj\u0173 pinigai, kaip sako rinkos dalyviai, seka paskui galimybes. Europa turi kapitalo, ta\u010diau siekiant, kad DI vert\u0117s grandin\u0117s nauda likt\u0173 ir \u017eemyne, b\u016btina, kad daugiau Europos technologij\u0173 bendrovi\u0173 u\u017eaugt\u0173 iki masto, kai jos gal\u0117t\u0173 konkuruoti globaliai ir tapti prieinamos pla\u010diam investuotoj\u0173 ratui.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
ECB vadov\u0117 Christine Lagarde persp\u0117ja: europie\u010di\u0173 santaupos vis labiau finansuoja JAV DI bum\u0105, o Europa rizikuoja likti be proporcingos naudos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":54825,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[4659,102,2007,15576,1620,1622,8217],"miestas":[],"class_list":["post-54824","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-christine-lagarde","tag-dirbtinis-intelektas","tag-duomenu-centrai","tag-euro-zonos-ekonomika","tag-europos-centrinis-bankas","tag-investavimas","tag-obligacijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54824","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=54824"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54824\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/54825"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=54824"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=54824"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=54824"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=54824"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}