\u017dieminis \u010desnakas dauginamas skiltel\u0117mis, tod\u0117l kartu su sodinam\u0105ja med\u017eiaga lengvai perne\u0161ami lig\u0173 suk\u0117l\u0117jai. Viena u\u017ekr\u0117sta skiltel\u0117 gali tapti problema visai lysvei ir v\u0117lesniems sezonams, nes dalis patogen\u0173 i\u0161lieka dirvoje.<\/p>\n
Prie\u0161sodiniminis apdorojimas padeda suma\u017einti puvinio rizik\u0105, ypa\u010d jei ruden\u012f pasitaiko \u0161iltesni\u0173 ir dr\u0117gnesni\u0173 period\u0173. Taip pat ma\u017einama tikimyb\u0117 \u012f dirv\u0105 \u012fne\u0161ti kenk\u0117j\u0173, pavyzd\u017eiui, \u010desnakus pa\u017eeid\u017eian\u010di\u0173 nematod\u0173.<\/p>\n
Pirmas \u017eingsnis yra atranka: sodinimui tinka tik kietos, sveikos, nepa\u017eeistos skiltel\u0117s, be mink\u0161t\u0173 viet\u0173 ar pel\u0117sio po\u017eymi\u0173. Skilteles rekomenduojama atskirti prie\u0161 pat sodinim\u0105 ir stengtis nepa\u017eeisti luobel\u0117s, nes pa\u017eeidimai didina infekcij\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n
Vienas populiariausi\u0173 \u0161velni\u0173 b\u016bd\u0173 yra ramun\u0117li\u0173 u\u017epilas. \u012e 0,5 litro kar\u0161to vandens suberkite 2\u20134 arbatinius \u0161auk\u0161telius d\u017eiovint\u0173 ramun\u0117li\u0173, palaikykite 15\u201320 minu\u010di\u0173, atv\u0117sinkite, tuomet skilteles pamirkykite 15\u201330 minu\u010di\u0173, nusausinkite ir sodinkite.<\/p>\n
Kitas da\u017enai minimas variantas yra sausas apvoliojimas diatomitine \u017eeme arba med\u017eio pelenais. Toks b\u016bdas labiau skirtas pavir\u0161iaus mikroflorai ir dr\u0117gm\u0117s kontrolei, ta\u010diau svarbu naudoti \u0161varius, nuo atliek\u0173 ar chemini\u0173 priemai\u0161\u0173 neapkr\u0117stus pelenus.<\/p>\n
Jei renkat\u0117s chemin\u012f tirpal\u0105, sodininkai da\u017enai naudoja kalio permanganat\u0105. Praktikoje taikomas principas yra trumpas mirkymas silpname tirpale apie 20 minu\u010di\u0173, po kurio skiltel\u0117s nusausinamos, ta\u010diau b\u016btina laikytis saugos ir pasirinkto produkto rekomendacij\u0173.<\/p>\n
Pastaraisiais metais populiar\u0117ja biologin\u0117s priemon\u0117s su naudingais mikroorganizmais, pavyzd\u017eiui, Trichoderma grybais ar Bacillus bakterijomis. Tokie preparatai naudojami pagal gamintojo normas, o j\u0173 logika paprasta: naudingi mikroorganizmai konkuruoja su patogenais ir ma\u017eina j\u0173 plitim\u0105.<\/p>\n
\u017dieminis \u010desnakas paprastai sodinamas ruden\u012f, kai dirva jau atv\u0117susi, bet dar n\u0117ra \u012f\u0161alusi. Orientyras daugeliui sodinink\u0173 yra laikotarpis, kai dirvos temperat\u016bra siekia apie 9\u201312 laipsni\u0173 Celsijaus, tod\u0117l da\u017eniausiai tai b\u016bna spalio vidurys\u2013lapkritis, priklausomai nuo regiono ir met\u0173.<\/p>\n
Per anksti pasodintas \u010desnakas gali i\u0161leisti \u017ealius lapus dar prie\u0161 \u017eiem\u0105, o juos pa\u017eeid\u017eia \u0161alnos ir v\u0117jas. Per v\u0117lai pasodinus, skiltel\u0117s nesp\u0117ja suformuoti pakankamai stipri\u0173 \u0161akn\u0173, tod\u0117l pavasar\u012f startas b\u016bna silpnesnis, o derlius da\u017enai ma\u017eesnis.<\/p>\n
Geriausiai \u010desnakas auga saul\u0117toje, nuo u\u017emirkimo apsaugotoje vietoje, puriame, humusingame dirvo\u017eemyje. Prie\u0161 sodinim\u0105 dirv\u0105 verta papildyti kompostu ar gerai perpuvusiu m\u0117\u0161lu, o s\u0117jomainoje vengti sodinti po kit\u0173 svog\u016bnini\u0173, kad ma\u017e\u0117t\u0173 lig\u0173 ir kenk\u0117j\u0173 spaudimas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u017diemin\u012f \u010desnak\u0105 verta apdoroti prie\u0161 sodinim\u0105: paai\u0161kiname, kuo mirkyti skilteles, kada sodinti ruden\u012f ir kaip suma\u017einti puvinio rizik\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":55047,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[42441,2051,323,710,1111,39603],"miestas":[],"class_list":["post-55046","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sodas-ir-darzas","tag-biologines-priemones","tag-cesnakai","tag-darzininkyste","tag-dirvozemis","tag-sejomaina","tag-zieminis-cesnakas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55046","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55046"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55046\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/55047"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55046"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55046"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55046"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55046"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}