Pirmojo pasaulinio karo laik\u0173 Vokietijos povandeninio laivo nuolau\u017ea \u0160iaur\u0117s j\u016broje, kaip rodo nauji tyrimai, \u012f aplink\u0105 leid\u017eia sprogmen\u0173 junginius. Mokslininkai nustat\u0117 TNT p\u0117dsak\u0173 vandenyje, dugno nuos\u0117dose ir j\u016br\u0173 gyv\u016bnijoje, o tar\u0161a, tik\u0117tina, did\u0117s nuolau\u017eai toliau yrant.<\/p>\n
Kalbama apie povandenin\u012f laiv\u0105 SM UC-30, kuris 1917 met\u0173 baland\u012f, gr\u012f\u017edamas \u012f baz\u0119, u\u017eplauk\u0117 ant brit\u0173 minos ir nuskendo. Kartu \u017euvo 27 \u012fgulos nariai, o laive liko kovinis krovinys, \u012fskaitant minas ir torpedas.<\/p>\n
De\u0161imtme\u010dius tiksli laivo vieta buvo ne\u017einoma, kol 2016 metais nuolau\u017e\u0105 i\u0161 naujo aptiko dan\u0173 naras Gertas Normannas Andersenas. D\u0117l rizikos civiliniams nardymams taikomi ribojimai, tod\u0117l vietov\u0119 tirti pad\u0117jo ir Danijos karali\u0161kojo laivyno narai.<\/p>\n
\u201eNuos\u0117dose, vandens storym\u0117je ir j\u016br\u0173 organizmuose radome TNT p\u0117dsak\u0173. Tar\u0161a vyksta, o klausimas yra, kokio ji masto ir kaip toli nuo nuolau\u017eos veikia j\u016br\u0173 aplink\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 Orhuso universiteto geolog\u0117 Katrine Juul Andresen.<\/p>\n
Komanda rinko nuos\u0117d\u0173 ir vandens m\u0117ginius bei \u0117m\u0117 j\u016br\u0173 organizm\u0173 m\u0117ginius skirtingose nuolau\u017eos vietose ir aplinkiniame dugne. Taip pat buvo fiksuojama nuolau\u017eos b\u016bkl\u0117, kiek atsidengusios minos ir ar sprogstamosios med\u017eiagos tiesiogiai kontaktuoja su j\u016bros vandeniu.<\/p>\n
Siekiant \u012fvertinti biologin\u012f poveik\u012f, lauko eksperimente prie keli\u0173 \u0160iaur\u0117s j\u016bros nuolau\u017e\u0173 buvo laikomos specialiai u\u017eaugintos m\u0117lynosios geldel\u0117s. Kadangi prad\u017eioje j\u0173 augimo s\u0105lygos buvo pana\u0161ios, v\u0117liau u\u017efiksuoti skirtumai pad\u0117jo sieti poveik\u012f su konkre\u010di\u0173 nuolau\u017e\u0173 aplinka.<\/p>\n
Tyr\u0117jai daug d\u0117mesio skyr\u0117 ne tik TNT, bet ir su juo susijusiems junginiams 4-ADNT ir 2-ADNT, kurie gali susidaryti TNT skylant bakterij\u0173 veikloje ar vykstant chemin\u0117ms reakcijoms j\u016bros vandenyje. B\u016btent \u0161i\u0173 med\u017eiag\u0173 koncentracijos leido ai\u0161kiau atskirti, kurios vietos kelia didesn\u0119 tar\u0161os rizik\u0105.<\/p>\n
Did\u017eiausios koncentracijos u\u017efiksuotos UC-30 vietoje, o kartu pasteb\u0117ti ir biologiniai streso po\u017eymiai, siejami su oksidaciniu stresu bei med\u017eiag\u0173 apykaitos sutrikimais. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tai rodo ne vien teorin\u0119 tar\u0161\u0105, bet ir galim\u0105 poveik\u012f organizm\u0173 fiziologijai.<\/p>\n
Problema platesn\u0117 nei viena nuolau\u017ea: pasaulio j\u016brose guli t\u016bkstan\u010diai karo laik\u0173 laiv\u0173, dalis j\u0173 teb\u0117ra su \u0161audmenimis. Po de\u0161imtme\u010di\u0173 s\u016briame vandenyje metalin\u0117s konstrukcijos koroduoja, tod\u0117l did\u0117ja tikimyb\u0117, kad sprogmen\u0173 med\u017eiagos ims skverbtis \u012f aplink\u0105.<\/p>\n
Vien Vokietijos akvatorijoje \u0160iaur\u0117s ir Baltijos j\u016brose, skai\u010diuojama, gali b\u016bti apie 1 600 000 ton\u0173 \u012fprastini\u0173 \u0161audmen\u0173, likusi\u0173 po Pirmojo ir Antrojo pasaulini\u0173 kar\u0173, \u012fskaitant ir po karo s\u0105moningai nuskandintus u\u017etaisus. \u0160ios sankaupos siejamos ne tik su sprogimo rizika, bet ir su ilgalaike chemine tar\u0161a.<\/p>\n
Nuolau\u017e\u0173 ir \u0161audmen\u0173 tvarkymas laikomas itin sud\u0117tingu: sprogdinimas gali paskleisti ter\u0161alus pla\u010diau, o i\u0161k\u0117limas yra pavojingas ir brangus. Tod\u0117l daugelyje viet\u0173 pasirenkama steb\u0117sena, rizikos vertinimas ir prioritet\u0173 nustatymas ten, kur tar\u0161a gali paveikti \u017evejyb\u0105, j\u016br\u0173 ekosistemas ar infrastrukt\u016bros projektus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyr\u0117jai \u0160iaur\u0117s j\u016broje aptiko, kad Pirmojo pasaulinio karo povandeninio laivo nuolau\u017ea leid\u017eia TNT junginius, o tar\u0161a gali did\u0117ti.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":55131,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[42498,12629,40307,29101,15289,14189,42497],"miestas":[],"class_list":["post-55130","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-danijos-karaliskasis-laivynas","tag-juru-tarsa","tag-orhuso-universitetas","tag-pirmasis-pasaulinis-karas","tag-povandeniniai-laivai","tag-siaures-jura","tag-tnt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55130","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55130"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55130\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/55131"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55130"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55130"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55130"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55130"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}