\u017dem\u0117 n\u0117ra idealiai apvali: d\u0117l sukim\u0105si apie a\u0161\u012f j\u0105 \u201ei\u0161pu\u010dia\u201c ties pusiauju ir \u0161iek tiek suplok\u0161tina ties a\u0161igaliais. \u0160is efektas menkas akiai, ta\u010diau geodeziniai ir palydoviniai matavimai leid\u017eia tiksliai sekti, kaip kinta planetos forma.<\/p>\n
Nauja analiz\u0117 rodo paradoks\u0105: kietoji \u017dem\u0117, vertinant plutos deformacijas, tampa kiek ma\u017eiau suplota, ta\u010diau gravitacin\u0117 \u017dem\u0117s \u201eforma\u201c elgiasi prie\u0161ingai. Kitaip tariant, priklausomai nuo to, k\u0105 matuojame, planeta vienu metu tarsi ir apval\u0117ja, ir darosi labiau suplota.<\/p>\n
Tyrimuose atskiriami du dalykai: kietosios \u017dem\u0117s pavir\u0161iaus vertikal\u016bs judesiai ir geoidu vadinama gravitacinio lauko \u201enelygi\u201c forma. Geoid\u0105 lemia mas\u0117s pasiskirstymas, tod\u0117l jis gali kisti net tada, kai pluta juda kita kryptimi.<\/p>\n
Geologo Christopherio Kotsakio (Aristotelio universitetas Tesalonikuose) darbe panaudoti pasaulinio GNSS sto\u010di\u0173 tinklo duomenys. Jie leid\u017eia milimetr\u0173 tikslumu fiksuoti, kur \u017dem\u0117s pavir\u0161ius kyla, o kur s\u0117da, ir kaip \u0161ie poky\u010diai greit\u0117ja.<\/p>\n
Skai\u010diavimai rodo, kad 1997\u20132000 metais poliariniuose regionuose kilimas siek\u0117 apie 0,5 milimetro per metus. Iki 2015 met\u0173 tempas i\u0161augo iki ma\u017edaug 1 milimetro per metus, tad per ma\u017eiau nei du de\u0161imtme\u010dius jis i\u0161 esm\u0117s padvigub\u0117jo.<\/p>\n
Tuo pat metu ties pusiauju fiksuotas prie\u0161ingas signalas: kietoji \u017dem\u0117 ten vidutini\u0161kai s\u0117do, o \u0161is procesas taip pat stipr\u0117jo. Sud\u0117jus abu efektus, gaunamas vaizdas, kad pluta tampa ma\u017eiau \u201esuplota\u201c.<\/p>\n
Pagrindinis paai\u0161kinimas siejamas su mas\u0117s persiskirstymu d\u0117l ledyn\u0173 tirpsmo ir vandens perna\u0161os vandenynuose. Kai Grenlandija ir Antarktida netenka ledo mas\u0117s, suma\u017e\u0117ja apkrova, tod\u0117l poledin\u0117 pluta pama\u017eu \u201eatsistato\u201c ir kyla.<\/p>\n
Ta\u010diau i\u0161tirp\u0119s vanduo pasiskirsto pasaulio vandenynuose ir dalis mas\u0117s nukeliauja \u012f \u017eemesnes platumas. Gravitacinis laukas reaguoja \u012f mas\u0119, tod\u0117l toks perskirstymas gali didinti \u201esuplotumo\u201c signal\u0105 geoidu matuojamoje \u017dem\u0117s formoje, net jei kietoji pluta tuo pa\u010diu apval\u0117ja.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 rezultatai rodo spart\u0117jant\u012f a\u0161igali\u0173 kilim\u0105, lydim\u0105 pana\u0161iai augan\u010dio pusiaujo zonos s\u0117dimo\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 C. Kotsakis.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161ie poky\u010diai n\u0117ra vien akademin\u0117 detal\u0117. Kylant ir s\u0117dant \u017eemei kinta vietinis santykinis j\u016bros lygis, did\u0117ja pakran\u010di\u0173 rizik\u0173 netolygumas, o tiksliems \u017eem\u0117lapiams, navigacijai ir palydoviniams auk\u0161\u010di\u0173 modeliams reikia nuolatini\u0173 korekcij\u0173.<\/p>\n
Tyrimas taip pat primena, kad klimato kaita veikia ne tik orus ar j\u016bros lyg\u012f, bet ir planetos mas\u0117s balans\u0105. Norint suprasti bendr\u0105 vaizd\u0105, b\u016btina derinti GNSS, palydovin\u0119 gravimetrij\u0105 ir geofizinius modelius, nes n\u0117 vienas matavimo metodas vienas pats neatskleid\u017eia visos istorijos.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai publikuoti \u017eurnale Journal of Geophysical Research: Solid Earth.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Matavimai rodo, kad a\u0161igaliai kyla vis spar\u010diau, o ties pusiauju \u017eem\u0117 s\u0117da: d\u0117l ledo tirpsmo \u017dem\u0117 vienu metu \u201eapval\u0117ja\u201c ir \u201eplok\u0161t\u0117ja\u201c.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":55133,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4540,42500,23089,4504,673,39485,42499],"miestas":[],"class_list":["post-55132","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-antarktida","tag-geoidai","tag-gnss","tag-grenlandija","tag-klimato-kaita","tag-ledynu-tirpsmas","tag-zemes-forma"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55132","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55132"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55132\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/55133"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55132"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55132"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55132"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55132"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}