{"id":55134,"date":"2026-09-17T16:36:52","date_gmt":"2026-09-17T16:36:52","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/17\/mokslininkai-nere-i-dar-netirta-giliavandeni-kanjona-zmoniu-siuksles-aplenke-ekspedicija\/"},"modified":"2026-09-17T16:36:52","modified_gmt":"2026-09-17T16:36:52","slug":"mokslininkai-nere-i-dar-netirta-giliavandeni-kanjona-zmoniu-siuksles-aplenke-ekspedicija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/17\/mokslininkai-nere-i-dar-netirta-giliavandeni-kanjona-zmoniu-siuksles-aplenke-ekspedicija\/","title":{"rendered":"Mokslininkai n\u0117r\u0117 \u012f dar netirt\u0105 giliavanden\u012f kanjon\u0105: \u017emoni\u0173 \u0161iuk\u0161l\u0117s aplenk\u0117 ekspedicij\u0105"},"content":{"rendered":"<p>Argentinos pakrant\u0117je esantis Mar del Plata povandeninis kanjonas iki \u0161iol buvo beveik netirtas, ta\u010diau 2025 metais atlikti nuotoliniai n\u0117rimai atne\u0161\u0117 nemaloni\u0105 staigmen\u0105. Daugiau nei 1 120 metr\u0173 gylyje mokslininkai aptiko \u017emoni\u0173 palikt\u0173 \u0161iuk\u0161li\u0173, kurios, pana\u0161u, \u012f giliausius vandenis pateko anks\u010diau u\u017e tyr\u0117jus.<\/p>\n<p>Ekspedicij\u0173 metu, pasitelkus Schmidt Ocean Institute valdom\u0105 nuotolin\u012f robot\u0105 \u201eSuBastian\u201c, per 17 n\u0117rim\u0173 u\u017efiksuotos 29 \u017emogaus pagamintos atliekos. Net 27 i\u0161 j\u0173 buvo plastikas, o \u0161iuk\u0161li\u0173 aptikta 10 n\u0117rim\u0173, 1 120\u20133 820 metr\u0173 gylyje.<\/p>\n<h2>Kas rasta dugne?<\/h2>\n<p>Tarp radini\u0173 buvo ry\u0161kiaspalv\u0117 greitai paruo\u0161iam\u0173 makaron\u0173 pakuot\u0117, gul\u0117jusi ma\u017edaug 1 920 metr\u0173 gylyje, taip pat plastikiniai mai\u0161eliai, maisto pakuo\u010di\u0173 liku\u010diai, puodelis. Kiek giliau, apie 1 949 metr\u0173 gylyje, aptikta nailonin\u0117 virv\u0117 su kabliu, rodanti galim\u0105 ry\u0161\u012f su \u017evejybos veikla.<\/p>\n<p>Giliavandeniai kanjonai da\u017enai tampa biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s \u017eidiniais, nes srov\u0117s \u012f juos sune\u0161a maistines med\u017eiagas ir nuos\u0117das, kurios u\u017esilaiko tarp kanjono \u0161lait\u0173. Mar del Plata kanjonas yra dinami\u0161koje vietoje, kur susitinka \u0161ilta Brazilijos srov\u0117 ir \u0161alta Malvin\u0173 srov\u0117, tod\u0117l \u010dia tikimasi klestin\u010di\u0173 giliavandeni\u0173 ekosistem\u0173.<\/p>\n<p>\u201ePagrindinis ekspedicijos tikslas buvo tirti giliavanden\u0117s dugnin\u0117s faunos biologin\u0119 \u012fvairov\u0119, ta\u010diau \u0161iuk\u0161li\u0173 buvimas buvo toks akivaizdus, kad nusprend\u0117me tai dokumentuoti ir pasidalyti su mokslo bendruomene\u201c, \u2013 sak\u0117 Argentinos giliavanden\u0117s j\u016bros tyrim\u0173 grup\u0117s GEMPA j\u016br\u0173 biologas Diego Urteaga.<\/p>\n<h2>I\u0161 kur \u0161iuk\u0161l\u0117s gal\u0117jo atkeliauti?<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai pa\u017eymi, kad kanjonas yra \u0161imtai kilometr\u0173 nuo kranto ir atskirtas nuo \u017eemyninio \u0161elfo, tod\u0117l vien tik nuo pakrant\u0117s nuplautos atliekos n\u0117ra papras\u010diausias paai\u0161kinimas. \u0160iuk\u0161li\u0173 pob\u016bdis, tokios kaip virv\u0117s, kabliai, batai ar ilgai i\u0161silaikan\u010dios maisto pakuot\u0117s, labiau primena atliekas, susijusias su veikla j\u016broje.<\/p>\n<p>\u201eRast\u0173 \u0161iuk\u0161li\u0173 ypatyb\u0117s labiau atitinka atliekas, susidaran\u010dias laivuose, ypa\u010d \u017evejybiniuose, nei miesto tar\u0161\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 D. Urteaga.<\/p>\n<p>Tyrime pabr\u0117\u017eiama, kad kanjon\u0173 reljefas pats savaime gali kaupti ir \u201e\u012fkalinti\u201c med\u017eiagas, kurias atne\u0161a srov\u0117s. D\u0117l to \u0161iuk\u0161l\u0117s buvo pasiskirs\u010diusios netolygiai ir da\u017eniau telk\u0117si lokaliose vietose kanjono sienose bei \u201estuburo\u201c zonoje.<\/p>\n<h2>Ma\u017eiau \u0161iuk\u0161li\u0173, bet ne ma\u017eesn\u0117 rizika<\/h2>\n<p>Vienas paradoksas tyr\u0117jus nustebino: \u0161iuk\u0161li\u0173 kiekis, palyginti su kitais pasaulio povandeniniais kanjonais, nebuvo itin didelis. Kai kuriuose kanjonuose, kurie tiesiogiai susij\u0119 su sausuma, yra fiksuota apie 50\u201380 \u0161iuk\u0161li\u0173 viename kilometre, o Mar del Plata kanjone vieno skai\u010diuoto ruo\u017eo rodiklis siek\u0117 ma\u017eiau nei 3.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto poveikis ekosistemai matuojamas ne vien kiekiu. Dalis atliek\u0173 jau buvo tapusios buvein\u0117mis: bestuburiai gyv\u016bnai \u012fsik\u016br\u0117 ant plastiko lak\u0161t\u0173, j\u016br\u0173 \u017evaig\u017ed\u0117s ir kirm\u0117l\u0117s buvo pasteb\u0117tos ant plastikinio mai\u0161elio bei virv\u0117s, taip formuojant dirbtin\u012f pagrind\u0105 organizmams, kuriems nat\u016brali\u0173 substrat\u0173 giliuose vandenyse gali tr\u016bkti.<\/p>\n<p>\u201e\u0160iuk\u0161li\u0173 kolonizavimas s\u0117sliais organizmais gali paversti \u017emogaus paliktas atliekas dirbtiniu substratu giliavanden\u0117je j\u016broje ir potencialiai keisti vietos bendrijas\u201c, \u2013 sak\u0117 D. Urteaga.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad dalis smulki\u0173 atliek\u0173 gal\u0117jo likti nepasteb\u0117tos, nes jas lengva u\u017ene\u0161ti nuos\u0117domis arba nepataikyti \u012f roboto kameros matymo lauk\u0105. Artimiausiu metu planuojama pl\u0117sti steb\u0117jimus kituose Argentinos povandeniniuose kanjonuose, kad b\u016bt\u0173 ai\u0161kiau, kiek pla\u010diai tar\u0161a paplitusi ir kokie yra pagrindiniai jos \u0161altiniai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Giliavandeniame Mar del Plata kanjone mokslininkai rado 29 \u0161iuk\u0161les iki 3 820 m gylyje ir \u012ftaria, kad tar\u0161\u0105 daugiausia atne\u0161a laivai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":55135,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[3975,6188,42501,10772,42262,42502,7965],"miestas":[],"class_list":["post-55134","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-giliavandeniai-tyrimai","tag-juru-biologija","tag-mar-del-plata-kanjonas","tag-plastiko-tarsa","tag-schmidt-ocean-institute","tag-subastian","tag-zvejyba"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55134","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55134"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55134\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/55135"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55134"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55134"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55134"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55134"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}