Nuo 2007 met\u0173 Floridoje \u012f Meksikos \u012flank\u0105 sugr\u0105\u017einta apie 500 000 ton\u0173 panaudot\u0173 austri\u0173 ir kit\u0173 moliusk\u0173 kriaukli\u0173. Vietoje s\u0105vartyn\u0173 jos tapo pagrindu naujiems austri\u0173 rifams, o pakrant\u0117s vandenyse fiksuojami ai\u0161k\u016bs teigiami poky\u010diai.<\/p>\n
\u0160i iniciatyva yra platesn\u0117s Meksikos \u012flankos ekosistem\u0173 atk\u016brimo programos dalis, kuria siekiama atstatyti prarastas buveines ir sustiprinti pakran\u010di\u0173 atsparum\u0105. Kriaukl\u0117s da\u017eniausiai surenkamos i\u0161 j\u016bros g\u0117rybi\u0173 restoran\u0173 ir perdirbimo \u012fmoni\u0173, o v\u0117liau specialiai i\u0161pilamos pasirinktuose akvatorijos plotuose.<\/p>\n
Kod\u0117l kriaukl\u0117s vandenyje veikia<\/p>\n
Austri\u0173 jaunikliai nat\u016braliai prisitvirtina prie kit\u0173 austri\u0173 kriaukli\u0173, tod\u0117l kriaukli\u0173 sankaupos greitai virsta savoti\u0161ku karkasu naujiems rifams. Kuo daugiau toki\u0173 pavir\u0161i\u0173, tuo lengviau atsikuria kolonijos, o rifas ima augti sluoksniais.<\/p>\n
NOAA duomenimis, austri\u0173 rifai veikia kaip buvein\u0117 ir \u201edar\u017eelis\u201c daugeliui r\u016b\u0161i\u0173, \u012fskaitant krabus, krevetes ir \u017euvis. Be to, austr\u0117s filtruoja vanden\u012f, ma\u017eindamos dumbli\u0173 pertekliaus ir maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 koncentracij\u0105, o tai ypa\u010d svarbu pakrant\u0117ms, kurias veikia \u017eemyninis nuot\u0117kis.<\/p>\n
Rifai prisideda ir prie pakran\u010di\u0173 apsaugos: tyrimai rodo, kad jie gali reik\u0161mingai suma\u017einti bang\u0173 energij\u0105, tod\u0117l l\u0117t\u0117ja krant\u0173 erozija. D\u0117l to tokios gamtin\u0117s priemon\u0117s vis da\u017eniau \u012ftraukiamos \u012f vadinam\u0105j\u0105 gamta paremt\u0173 sprendim\u0173 praktik\u0105, kai infrastrukt\u016bros atsparumas stiprinamas atkuriant ekosistemas.<\/p>\n
Apala\u010dikolos \u012flanka: ma\u017e\u0117jimas, kur\u012f bandoma apsukti<\/p>\n
Per pastaruosius de\u0161imtme\u010dius austri\u0173 i\u0161tekliai regione smarkiai sumenko, o NOAA vertinimu, istorin\u0117s vietini\u0173 populiacij\u0173 atsargos kai kur suma\u017e\u0117jo 85 proc. ir daugiau. Tam \u012ftakos tur\u0117jo per intensyvi \u017evejyba, audros ir didelio masto tar\u0161a, \u012fskaitant \u201eDeepwater Horizon\u201c naftos i\u0161siliejimo pasekmes.<\/p>\n
Ypa\u010d nukent\u0117jo Apala\u010dikolos \u012flanka Floridoje, ilg\u0105 laik\u0105 laikyta vienu svarbiausi\u0173 austri\u0173 \u0161altini\u0173 valstijoje. 2013 metais \u0161i teritorija buvo pripa\u017einta nelaim\u0117s zona, o v\u0117liau buvo imtasi grie\u017etesni\u0173 valdymo priemoni\u0173 ir atk\u016brimo darb\u0173.<\/p>\n
Atk\u016brimas duoda \u017eenkl\u0173, bet greit\u0173 pergali\u0173 nebus<\/p>\n
Pastaraisiais metais Floridoje formuojami nauji rif\u0173 plotai, o ilgalaikiai tikslai siejami su t\u016bkstan\u010di\u0173 akr\u0173 austri\u0173 rif\u0173 atk\u016brimu iki 2032 met\u0173. Tuo pat metu ribota austri\u0173 \u017evejyba kai kuriose vietose atnaujinama tik atsargiai ir tik po pertrauk\u0173, vertinant b\u016bkl\u0119 bei reprodukcijos rodiklius.<\/p>\n
Vis d\u0117lto mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad rif\u0173 atk\u016brimas n\u0117ra greitas procesas: buveini\u0173 sugr\u012f\u017eimas da\u017enai matuojamas de\u0161imtme\u010diais, o rezultatus lemia ne vien \u012f vanden\u012f sugr\u0105\u017eint\u0173 kriaukli\u0173 kiekis. Kriti\u0161kai svarb\u016bs ir vandens kokyb\u0117s rodikliai, g\u0117lo vandens sraut\u0173 reguliavimas, audr\u0173 da\u017enis bei \u017evejybos kontrol\u0117.<\/p>\n
Tokios programos vis da\u017eniau laikomos dvigubos naudos sprendimu: jos ma\u017eina atliek\u0173 sraut\u0105 \u012f s\u0105vartynus ir kartu padeda atkurti ekosistemas, kurios palaiko \u017euvininkyst\u0119, gerina vandens skaidrum\u0105 ir saugo pakrantes. B\u016btent tod\u0117l kriaukli\u0173 perdirbimas \u012f rif\u0173 pagrind\u0105 \u0161iandien vertinamas kaip viena prakti\u0161kiausi\u0173 priemoni\u0173 ten, kur austr\u0117s istori\u0161kai buvo nat\u016brali pakran\u010di\u0173 dalis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Floridoje \u012f Meksikos \u012flank\u0105 sugr\u0105\u017einus apie 500 000 ton\u0173 austri\u0173 kriaukli\u0173, prad\u0117jo augti rifai, ger\u0117ti vandens kokyb\u0117 ir stipr\u0117ti pakrant\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[42668,17121,101,13345,7477,32936,4495],"miestas":[],"class_list":["post-55344","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-apalacikolos-ilanka","tag-austriu-rifai","tag-ekologija","tag-ekosistemu-atkurimas","tag-florida","tag-meksikos-ilanka","tag-noaa"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55344","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55344"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55344\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55344"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55344"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55344"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55344"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}