Daugiau nei \u0161imtmet\u012f spalv\u0173 moksle kartojasi klausimas, kod\u0117l m\u016bs\u0173 regoje i\u0161siskiria keturios \u201egrynos\u201c spalvos: raudona, geltona, \u017ealia ir m\u0117lyna. \u0160i\u0105 id\u0117j\u0105 dar XIX am\u017eiuje i\u0161k\u0117l\u0117 vokie\u010di\u0173 fiziologas Ewaldas Heringas, o ji iki \u0161iol atsispindi spalv\u0173 ratuose ir dail\u0117s mokymuose.<\/p>\n
Vis d\u0117lto ilg\u0105 laik\u0105 tr\u016bko ai\u0161kaus paai\u0161kinimo, kaip \u0161ios keturios spalvos susijusios su tuo, k\u0105 \u017einome apie akis ir smegenis. \u017dmogaus tinklain\u0117je yra trij\u0173 tip\u0173 k\u016bgeliai, jautr\u016bs skirtingiems \u0161viesos bang\u0173 ilgiams, tod\u0117l vien i\u0161 pirmo \u017evilgsnio keturi\u0173 \u201epagrindini\u0173\u201c atspalvi\u0173 i\u0161skyrimas atrod\u0117 m\u012fslingas.<\/p>\n
Naujame JAV mokslinink\u0173 darbe pasi\u016blyta, kad atsakymo reikia ie\u0161koti ne laboratorijoje, o gamtos vaizduose. Tyr\u0117jai i\u0161analizavo daugiau nei 500 nat\u016bralaus pasaulio vaizd\u0173 ir kompiuteriniais modeliais imitavo, kaip \u012f toki\u0105 spalv\u0173 \u012fvairov\u0119 reaguot\u0173 \u017emogaus regos sistema.<\/p>\n
Analiz\u0117 parod\u0117, kad gamtoje spalvos pasiskirs\u010diusios netolygiai: tam tikri atspalviai pasitaiko da\u017eniau, o kiti yra reti. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, b\u016btent \u0161i statistin\u0117 aplinkos strukt\u016bra gal\u0117jo \u201epastum\u0117ti\u201c smegenis pasirinkti paprastesn\u012f, efektyvesn\u012f kodavimo b\u016bd\u0105.<\/p>\n
Tyrime remiamasi id\u0117ja, vadinama retu kodavimu, kai smegenys stengiasi didel\u012f informacijos kiek\u012f apra\u0161yti kuo ma\u017eesniu \u201estatybini\u0173 blok\u0173\u201c skai\u010diumi. Tokiu atveju patogu remtis poromis, kurios m\u016bs\u0173 poj\u016b\u010diuose konkuruoja tarpusavyje: raudona prie\u0161 \u017eali\u0105, m\u0117lyna prie\u0161 gelton\u0105, taip pat balta prie\u0161 juod\u0105.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, toks modelis gerai paai\u0161kina, kod\u0117l geltona ir m\u0117lyna da\u017enai suvokiamos kaip prie\u0161yb\u0117s, o raudona ir \u017ealia \u2013 kaip kita prie\u0161ingybi\u0173 pora. Tai dera su seniai fiziologijoje apra\u0161ytu oponentini\u0173 kanal\u0173 principu, kai regos sistema informacij\u0105 apdoroja \u201eprie\u0161prie\u0161omis\u201c.<\/p>\n
\u201eJokia \u017einoma \u0161viesos savyb\u0117 ar paprastas ry\u0161ys su tinklain\u0117s k\u016bgeli\u0173 darbu nepaai\u0161kina, kod\u0117l privilegijuot\u0105 viet\u0105 u\u017eima b\u016btent \u0161ios keturios spalvos\u201c, \u2013 sak\u0117 neuromokslininkas Alexanderis Belstenas.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tai teorinis darbas, tod\u0117l kitas \u017eingsnis b\u016bt\u0173 eksperimentai su realiais \u017emon\u0117mis, vertinant ne tik spalv\u0173 ta\u0161kus, bet ir erdvin\u012f kontekst\u0105, formas bei ap\u0161vietim\u0105. Taip pat keliama id\u0117ja pana\u0161iais metodais tirti kit\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 reg\u0105, nes gyv\u016bnai gali tur\u0117ti kitokius fotoreceptorius ir kitaip \u201esusispausti\u201c aplinkos spalv\u0173 informacij\u0105.<\/p>\n
\u0160i kryptis svarbi ne vien fundamentaliai. Gamtos spalv\u0173 statistikos ir \u017emogaus regos kodavimo s\u0105saj\u0173 supratimas gali prisid\u0117ti prie tikslesni\u0173 ekran\u0173 spalv\u0173 atvaizdavimo, efektyvesni\u0173 vaizdo suspaudimo metod\u0173 ir geresni\u0173 sprendim\u0173, kuriant priemones \u017emon\u0117ms su regos sutrikimais.<\/p>\n
\u201eLabiausiai jaudina tai, kad pirm\u0105 kart\u0105 turime paai\u0161kinim\u0105, kuris sujungia visus gabalus \u012f vien\u0105 vaizd\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 neuromokslininkas Bruno Olshausenas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas tyrimas si\u016blo, kad \u201egrynos\u201c spalvos m\u016bs\u0173 regoje i\u0161ry\u0161k\u0117ja tod\u0117l, kad gamtos vaizduose spalvos pasiskirs\u010diusios netolygiai, o smegenys jas supaprastina.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":55359,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[42687,3129,42688,1918,42686,9761],"miestas":[],"class_list":["post-55358","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-ewaldas-heringas","tag-neuromokslai","tag-oponentine-teorija","tag-regejimas","tag-spalvu-suvokimas","tag-uc-berkeley"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55358","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55358"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55358\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/55359"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55358"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55358"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55358"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55358"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}