Ilg\u0105 laik\u0105 manyta, kad smegen\u0173 sen\u0117jimas yra gana tiesus procesas, kai nervin\u0117s l\u0105stel\u0117s pama\u017eu silpsta ir \u017e\u016bsta. Vis daugiau tyrim\u0173 rodo kitok\u012f vaizd\u0105: smegenys senstant ne tik praranda dal\u012f funkcij\u0173, bet ir persitvarko, o kai kurie poky\u010diai gali b\u016bti net prisitaikymo forma.<\/p>\n
Naujausi duomenys ypa\u010d i\u0161skiria laikotarp\u012f ma\u017edaug nuo 50 iki 75 met\u0173. B\u016btent \u0161iame am\u017eiuje ry\u0161k\u0117ja poky\u010diai hipokampe, smegen\u0173 srityje, itin svarbioje mokymuisi ir atmin\u010diai, o labiausiai \u012f akis krenta permainos mikroglijoje \u2013 imunin\u0117se smegen\u0173 l\u0105stel\u0117se.<\/p>\n
Mikroglija da\u017enai vadinama smegen\u0173 apsaugos ir tvarkos palaikymo sistema: ji reaguoja \u012f pa\u017eeidimus, padeda pa\u0161alinti l\u0105steli\u0173 \u201eatliekas\u201c ir dalyvauja u\u017edegiminiame atsake. Tyr\u0117jai pastebi, kad senstant dalis mikroglijos praranda \u012fprast\u0105, homeostazin\u012f re\u017eim\u0105 ir tampa labiau \u201e\u012fjautrinta\u201c, linkusi \u012f u\u017edegimin\u0119 b\u016bsen\u0105.<\/p>\n
Dar vienas svarbus signalas \u2013 su am\u017eiumi gali silpti gen\u0173 aktyvumas, susij\u0119s su kraujo ir smegen\u0173 barjer\u0105 palaikan\u010diomis l\u0105stel\u0117mis. \u0160i barjero sistema veikia kaip filtras, reguliuojantis, kokios med\u017eiagos i\u0161 kraujo patenka \u012f nervin\u012f audin\u012f, tod\u0117l jos poky\u010diai gali didinti smegen\u0173 jautrum\u0105 nepageidaujamiems veiksniams.<\/p>\n
Tyrime, publikuotame \u017eurnale \u201eScience\u201c, analizuotos \u017emogaus hipokampo l\u0105stel\u0117s i\u0161 40 skirtingo am\u017eiaus donor\u0173. Mokslininkai taik\u0117 kelis pa\u017eangius metodus, vienu metu vertin\u0119 gen\u0173 rai\u0161k\u0105, chromatino prieinamum\u0105, DNR metilinim\u0105 ir erdvin\u0119 genomo organizacij\u0105.<\/p>\n
Rezultatai leid\u017eia manyti, kad sen\u0117jimas susij\u0119s ne vien su tuo, kurie genai \u201e\u012fjungiami\u201c ar \u201ei\u0161jungiami\u201c, bet ir su gilesniais gen\u0173 reguliacijos sluoksniais. Kitaip tariant, kinta pati sistema, nusprend\u017eianti, kurios genomo vietos l\u0105stelei tampa lengvai pasiekiamos, o kurios \u2013 ne.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad skirtingos hipokampo l\u0105stel\u0117s sensta nevienodai: neuronai, mikroglija, astrocitai ir kraujagysli\u0173 vidines sieneles formuojan\u010dios l\u0105stel\u0117s gali keistis skirtingu tempu. Tai gali b\u016bti viena prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l vieni \u017emon\u0117s sulauk\u0119 pana\u0161aus am\u017eiaus i\u0161laiko ger\u0105 atmint\u012f, o kiti susiduria su greitesniu kognityvini\u0173 funkcij\u0173 silpn\u0117jimu.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad tokie poky\u010diai savaime nerei\u0161kia ligos. Vis d\u0117lto u\u017esit\u0119s\u0119s u\u017edegiminis aktyvumas ir silpnesn\u0117 smegen\u0173 apsauga gali sudaryti palankesnes s\u0105lygas neurodegeneracini\u0173 lig\u0173 rizikai, tod\u0117l mokslininkai vis aktyviau ie\u0161ko \u017eymen\u0173, kurie leist\u0173 anksti atpa\u017einti nepalankias sen\u0117jimo kryptis.<\/p>\n
Nors vieno \u201estabd\u017eio\u201c smegen\u0173 sen\u0117jimui n\u0117ra, tyrim\u0173 kryptys vis da\u017eniau siejamos su u\u017edegimo reguliavimu, kraujo ir smegen\u0173 barjero apsauga bei veiksniais, galin\u010diais palaikyti sveik\u0105 hipokampo veikl\u0105. Tokie darbai padeda tiksliau suprasti, kada ir kaip prasideda kritiniai biologiniai poslinkiai, kurie v\u0117liau gali atsispind\u0117ti kasdien\u0117je atmintyje ir m\u0105styme.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimai rodo, kad po 50 met\u0173 smegenys ne tik sensta, bet ir persitvarko: ry\u0161k\u0117ja mikroglijos poky\u010diai, u\u017edegimo signalai ir barjero silpn\u0117jimas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":55407,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[1735,1812,9438,9908,9739,3240],"miestas":[],"class_list":["post-55406","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-hipokampas","tag-kognityvines-funkcijos","tag-mikroglija","tag-neurodegeneracines-ligos","tag-smegenu-senejimas","tag-uzdegimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55406","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55406"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55406\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/55407"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55406"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55406"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55406"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55406"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}