Mokslinink\u0173 komanda suk\u016br\u0117 1 000 met\u0173 trukm\u0117s simuliacij\u0173 model\u012f, kuriuo band\u0117 \u012fvertinti, kokiomis s\u0105lygomis technologin\u0117 civilizacija i\u0161lieka stabili, o kada patiria nuosmuk\u012f. Tyrime nagrin\u0117ta 10 skirting\u0173 ateities scenarij\u0173, besiskirian\u010di\u0173 valdymu, i\u0161tekli\u0173 prieinamumu ir visuomen\u0117s atsparumu.<\/p>\n
Darbas siejamas ir su vadinamuoju Fermio paradoksu: jei Visatoje tur\u0117t\u0173 b\u016bti daug civilizacij\u0173, kod\u0117l nematome j\u0173 signal\u0173. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad net jei technologijos atsiranda, civilizacijos gali b\u016bti trumpalaik\u0117s arba didel\u0119 laiko dal\u012f praleisti technologin\u0117je tyloje po sukr\u0117tim\u0173.<\/p>\n
Kiekvienam scenarijui atlikta po 200 modeliuot\u0173 bandym\u0173, o rezultatus l\u0117m\u0117 du pagrindiniai veiksniai: kaip greitai i\u0161eikvojami i\u0161tekliai ir kiek j\u0173 pavyksta atkurti po krizi\u0173. Simuliacijose civilizacija augo, kol i\u0161tekliai seko arba j\u0105 i\u0161tikdavo atsitiktinai sugeneruotas egzistencinis sukr\u0117timas.<\/p>\n
Po \u017elugimo dalis scenarij\u0173 numat\u0117 atsigavim\u0105, ta\u010diau jis priklaus\u0117 nuo to, kiek i\u0161liko infrastrukt\u016bros, \u017eini\u0173 ir resurs\u0173. Tyr\u0117jai naudojo s\u0105vok\u0105, apib\u016bdinan\u010di\u0105, koki\u0105 laiko dal\u012f civilizacija i\u0161lieka technologi\u0161kai aktyvi, tai yra paj\u0117gi kurti aptinkamus signalus ir sud\u0117tingas sistemas.<\/p>\n
Modelis parod\u0117 didel\u0119 rezultat\u0173 amplitud\u0119: nuo ma\u017edaug 38 proc. technologinio aktyvumo iki beveik nuolatinio veikimo. Du scenarijai, apib\u016bdinami kaip stabil\u016bs ir labiau subalansuoti, per vis\u0105 simuliuot\u0105 laikotarp\u012f i\u0161veng\u0117 \u017elugimo.<\/p>\n
Vis d\u0117lto daugumoje scenarij\u0173 \u017elugimai kartojosi nuolat, ta\u010diau tai ne visada rei\u0161k\u0117 visi\u0161k\u0105 pabaig\u0105. Kai kuriais atvejais civilizacija patirdavo nuosmuk\u012f, atsistatydavo ir v\u0117l augdavo, o toks cikli\u0161kumas, kaip teigiama, gali paai\u0161kinti, kod\u0117l kosmose gali b\u016bti tiek daug tylos.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, ma\u017eos i\u0161tekli\u0173 vartojimo grei\u010dio korekcijos ties kritin\u0117mis ribomis gali lemti neproporcingai didel\u012f atsparumo \u0161uol\u012f. Praktin\u0117 i\u0161vada paprasta: kuo ma\u017eiau agresyviai vartojami resursai ir kuo daugiau j\u0173 i\u0161saugoma ateities atsigavimui, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117 i\u0161vengti ilgalaikio nuosmukio.<\/p>\n
Modelyje akcentuojamas ir \u017eini\u0173 bei infrastrukt\u016bros i\u0161saugojimas, nes b\u016btent tai pagreitina atstatym\u0105 po katastrof\u0173. Kaip pavyzdys da\u017enai minimos ilgalaikio i\u0161saugojimo iniciatyvos, tokios kaip Svalbardo pasaulin\u0117 s\u0117kl\u0173 saugykla, kuri skirta apsaugoti biologin\u0119 \u012fvairov\u0119 ekstremali\u0173 sukr\u0117tim\u0173 atvejais.<\/p>\n
Kartu pabr\u0117\u017eiama, kad tai n\u0117ra konkreti \u017emonijos ateities prognoz\u0117. Tyrimas paremtas supaprastintomis prielaidomis, o pats darbas pateiktas kaip i\u0161ankstin\u0117 publikacija, tod\u0117l jo i\u0161vados gali kisti po recenzavimo ir tolesni\u0173 patikslinim\u0173.<\/p>\n
Ta\u010diau autoriai i\u0161skiria ai\u0161ki\u0105 krypt\u012f: ilgalaikis stabilumas labiausiai priklauso nuo geb\u0117jimo pristabdyti i\u0161tekli\u0173 alinim\u0105, stiprinti sistem\u0173 atsparum\u0105 ir kurti mechanizmus, kurie leist\u0173 visuomenei grei\u010diau atsigauti po nei\u0161vengiam\u0173 krizi\u0173, \u012fskaitant technologines avarijas ar klimato sukeltus sukr\u0117timus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
1 000 met\u0173 simuliacija parod\u0117, kad civilizacijos likim\u0105 labiausiai lemia i\u0161tekli\u0173 vartojimo tempas ir geb\u0117jimas atsigauti po krizi\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":55409,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[42728,42726,42725,42724,42727,7954,38540],"miestas":[],"class_list":["post-55408","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-atsparumas-krizems","tag-civilizaciju-zlugimas","tag-drake-lygtis","tag-fermio-paradoksas","tag-istekliu-vartojimas","tag-klimato-rizikos","tag-svalbardo-seklu-saugykla"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55408","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55408"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55408\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/55409"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55408"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55408"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55408"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55408"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}