Lenkija po visi\u0161ko rusi\u0161kos naftos atsisakymo per trump\u0105 laik\u0105 i\u0161 esm\u0117s perbrai\u017e\u0117 tiekimo \u017eem\u0117lap\u012f. Naujausi OEC (Observatory of Economic Complexity) duomenys rodo, kad 2024 metais Lenkija buvo 16-a did\u017eiausia naftos importuotoja pasaulyje.<\/p>\n
Pagal t\u0105 pat\u012f \u0161altin\u012f, bendra metin\u0117 Lenkijos importo krep\u0161elio vert\u0117 siek\u0117 apie 16 mlrd. eur\u0173, o nafta tapo antra pagal reik\u0161m\u0119 importo kategorija. Did\u017eiausia dalis tiekimo susikoncentravo \u012f kelias patikimas kryptis, kurios leid\u017eia palaikyti rafinerij\u0173 darb\u0105.<\/p>\n
OEC duomenimis, daugiau kaip 80 proc. Lenkijos importuojamos naftos vert\u0117s sudaro pristatymai i\u0161 Saudo Arabijos ir Norvegijos. Saudo Arabija i\u0161lieka pagrindin\u0117 partner\u0117, o ilgalaik\u0117s sutartys lemia stabil\u0173 tiekim\u0105.<\/p>\n
Skai\u010diuojama, kad i\u0161 Saudo Arabijos 2024 metais \u012f Lenkij\u0105 atkeliavo naftos u\u017e ma\u017edaug 7 mlrd. eur\u0173, tai sudar\u0117 apie 47 proc. viso importo. I\u0161 Norvegijos, kur nafta i\u0161gaunama \u0160iaur\u0117s j\u016broje, pristatyta u\u017e ma\u017edaug 5 mlrd. eur\u0173, arba apie 36 proc. rinkos.<\/p>\n
Tarp kit\u0173 svarbesni\u0173 kryp\u010di\u0173 minima Jungtin\u0117 Karalyst\u0117, kurios dalis siek\u0117 apie 8 proc., taip pat Jungtin\u0117s Valstijos ir Nigerija. Likusi\u0105 poreikio dal\u012f deng\u0117 ma\u017eesni srautai i\u0161 toki\u0173 \u0161ali\u0173 kaip Kazachstanas, Irakas ar Kanada.<\/p>\n
Nors Lenkija turi vidaus i\u0161tekli\u0173, jie tenkina tik nedidel\u0119 poreikio dal\u012f. Valstybinio geologijos instituto duomenimis, 2025 metais \u0161alyje buvo dokumentuota 89 naftos telkiniai, ta\u010diau gavyba i\u0161lieka kukli.<\/p>\n
Metin\u0117 gavyba svyruoja apie 0,7\u20131 mln. ton\u0173, kai bendras Lenkijos poreikis siekia apie 20 mln. ton\u0173 per metus. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties importas i\u0161lieka kriti\u0161kai svarbus tiek pramonei, tiek transporto sektoriui.<\/p>\n
Naftos pristatymas \u012f Lenkij\u0105 \u0161iandien daugiausia remiasi j\u016briniais mar\u0161rutais ir vamzdyn\u0173 infrastrukt\u016bra \u0161alies viduje. Tanklaiviai, gabenantys naft\u0105 i\u0161 Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 ar Afrikos, keliauja per geopolitiniu po\u017ei\u016briu jautrius ta\u0161kus, \u012fskaitant Ormuzo ir Bab el Mandebo s\u0105siaurius bei Sueco kanal\u0105.<\/p>\n
\u012etampoms augant, laivai neretai renkasi ilgesn\u012f keli\u0105 aplink Gerosios Vilties ky\u0161ul\u012f, o tai kelia transportavimo ka\u0161tus ir didina galutin\u0119 \u017ealiavos kain\u0105. Visais atvejais \u012f Baltijos j\u016br\u0105 plaukiantys tanklaiviai turi \u012fveikti Danijos s\u0105siaurius, kurie laikomi dar vienu strateginiu siaur\u0105ja vieta.<\/p>\n
Galutinis j\u016brin\u0117s grandin\u0117s ta\u0161kas yra Naftoportas Gdanske, kur nafta i\u0161kraunama \u012f saugyklas ir nukreipiama \u012f perdirbim\u0105. I\u0161 \u010dia \u017ealiava tiekiama \u012f Gdansko rafinerij\u0105 arba vamzdynais pumpuojama \u012f \u0161alies gilum\u0105, \u012fskaitant pagrindin\u012f perdirbimo centr\u0105 Plocke.<\/p>\n
Lenkijos ekonomikos instituto vertinimu, did\u017eiausia gr\u0117sm\u0117 Lenkijai ir visai Europos S\u0105jungai da\u017eniau yra ne fizinis naftos tr\u016bkumas, o staigus kain\u0173 \u0161uolis pasaulin\u0117je rinkoje. Kain\u0173 bangos greitai persiduoda infliacijai, degal\u0173 kainoms ir verslo s\u0105naudoms, tod\u0117l energetinis saugumas vis labiau matuojamas ne vien tonomis, bet ir finansiniu atsparumu.<\/p>\n
Papildoma rizika susijusi su kritin\u0117s infrastrukt\u016bros apsauga Baltijos j\u016broje ir \u0161alies viduje. Techniniai sutrikimai, incidentai j\u016broje ar hibridin\u0117s gr\u0117sm\u0117s gali laikinai apriboti tiekimo paj\u0117gumus, net jei pati \u017ealiava pasaulyje yra prieinama.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Lenkija po rusi\u0161kos naftos atsisakymo tiekim\u0105 sutelk\u0117 \u012f dvi kryptis: Saudo Arabij\u0105 ir Norvegij\u0105, o kain\u0173 \u0161uoliai i\u0161lieka did\u017eiausia rizika.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":55468,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[4076,489,42793,7169,6340,42794,3094],"miestas":[],"class_list":["post-55465","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-baltijos-jura","tag-lenkijos-energetika","tag-naftoportas-gdanske","tag-naftos-importas","tag-norvegija","tag-oec","tag-saudo-arabija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55465","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55465"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55465\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/55468"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55465"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55465"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55465"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55465"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}