Mokslininkai, i\u0161nagrin\u0117j\u0119 did\u017eiul\u0119 skaitmenin\u0119 Romos imperijos keli\u0173 duomen\u0173 baz\u0119, pateik\u0117 netik\u0117t\u0105 i\u0161vad\u0105: sausumos susisiekimo tinkle Roma ne visada buvo svarbiausias centras. Analiz\u0117 rodo, kad kai kurie kiti miestai buvo patogiau sujungti ir tur\u0117jo didesn\u0119 \u012ftak\u0105 \u017emoni\u0173 bei preki\u0173 jud\u0117jimui.<\/p>\n
Tyrimas paremtas skaitmeniniu projektu Itiner-e, kuriame su\u017eym\u0117tas apie 300 000 kilometr\u0173 rom\u0117n\u0173 keli\u0173 tinklas Europoje, \u0160iaur\u0117s Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Taikydami tinkl\u0173 analiz\u0117s metodus, tyr\u0117jai vertino ne tik keli\u0173 kryptis, bet ir tai, kurie mar\u0161rutai bei atkarpos buvo kriti\u0161kai svarb\u016bs visai sistemai.<\/p>\n
Rezultatai kvestionuoja populiari\u0105 nuostat\u0105, kad visas rom\u0117n\u0173 keli\u0173 tinklas buvo sukonstruotas taip, jog viskas sukt\u0173si vien apie Rom\u0105. Nors Roma i\u0161liko itin reik\u0161minga, kai kurie miestai sausumos komunikacijai buvo dar geriau i\u0161sid\u0117st\u0119 ir veik\u0117 kaip regioniniai mazgai.<\/p>\n
Tarp ypa\u010d gerai sujungt\u0173 vietovi\u0173 tyr\u0117jai i\u0161skyr\u0117 Antiochij\u0105, Ankyr\u0105, Korint\u0105 ir Byzantion\u0105, v\u0117liau tapus\u012f Konstantinopoliu. Tokie centrai gal\u0117jo efektyviau nukreipti srautus tarp skirting\u0173 region\u0173 ir stiprinti prekybos ry\u0161ius net tada, kai politin\u0117 trauka buvo Romoje.<\/p>\n
\u012edomi detal\u0117 i\u0161ry\u0161k\u0117jo ir Apenin\u0173 pusiasalyje: Roma, b\u016bdama geografi\u0161kai svarbi, ne visada buvo pagrindinis ta\u0161kas intensyviausiems sausumos mar\u0161rutams. Pasak tyr\u0117j\u0173, did\u017eiausi\u0105 reik\u0161m\u0119 jud\u0117jimui pusiasalio mastu tur\u0117jo kelias Adrijos pus\u0117je, aplenk\u0119s Rom\u0105.<\/p>\n
Kita pla\u010diai paplitusi id\u0117ja, jog rom\u0117nai es\u0105 ties\u0117 beveik vien idealiai tiesius kelius, taip pat pasirod\u0117 per daug supaprastinta. Tiesios atkarpos i\u0161ties buvo m\u0117gstamos, kai tam netrukd\u0117 reljefas ir gamtin\u0117s kli\u016btys.<\/p>\n
Vis d\u0117lto kalnai, up\u0117s, sl\u0117niai ir jau egzistavusios gyvenviet\u0117s vert\u0117 in\u017einierius rinktis lankstesnius sprendimus. Tyrime pabr\u0117\u017eiama, kad rom\u0117nai naudojo tiltus, terasas, atramines sienas ir net uol\u0173 kirtimus, kad pritaikyt\u0173 mar\u0161rutus sud\u0117tingam kra\u0161tovaizd\u017eiui.<\/p>\n
Analiz\u0117 atskleid\u0117 ir ry\u0161\u012f tarp senovini\u0173 bei \u0161iuolaikini\u0173 transporto koridori\u0173. Daugelyje region\u0173 teritorijos, kuriose rom\u0117n\u0173 keli\u0173 tinklas buvo tankus, ir \u0161iandien i\u0161lieka svarbios susisiekimui, ta\u010diau \u0161is ry\u0161ys n\u0117ra vienodas visur.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad ne kiekvienas \u0161iuolaikinis kelias tiesiog atkartoja rom\u0117n\u0173 mar\u0161rut\u0105, nes per du t\u016bkstan\u010dius met\u0173 keit\u0117si miestai, sienos, ekonomikos centrai ir region\u0173 svarba. Be to, \u0161i analiz\u0117 daugiausia skirta sausumos susisiekimui, nors rom\u0117n\u0173 laikais didel\u012f vaidmen\u012f atliko ir upi\u0173 bei j\u016br\u0173 keliai.<\/p>\n
Pagrindin\u0117 i\u0161vada ai\u0161ki: rom\u0117n\u0173 keliai nebuvo paprasta linij\u0173 sistema, i\u0161si\u0161akojanti i\u0161 vienos sostin\u0117s. Tai buvo sud\u0117tingas tinklas, kurio logik\u0105 formavo geografija, in\u017eineriniai sprendimai ir regionini\u0173 centr\u0173 reik\u0161m\u0117 visai imperijai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Skaitmenin\u0117 Romos keli\u0173 analiz\u0117 parod\u0117, kad svarbiausi imperijos mazgai da\u017enai buvo ne Roma, o kiti regioniniai centrai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":55490,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,3111,5734,42817,854,42818],"miestas":[],"class_list":["post-55489","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-infrastruktura","tag-istorijos-tyrimai","tag-romenu-keliai","tag-romos-imperija","tag-tinklu-analize"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55489","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55489"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55489\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/55490"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55489"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55489"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55489"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55489"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}