Pranc\u016bzijoje archeologai aptiko i\u0161skirtin\u012f radin\u012f: trijuose keraminiuose induose, u\u017ekastuose senovinio gyvenamojo kvartalo namuose, sl\u0117p\u0117si daugiau kaip 40 000 rom\u0117ni\u0161k\u0173 monet\u0173. Du indai buvo pilni, o tre\u010diasis, kaip manoma, dar Antikoje buvo i\u0161tu\u0161tintas, jame liko tik kelios monetos.<\/p>\n
Did\u017eiausias netik\u0117tumas tyr\u0117jams buvo ne vien kiekis, o tai, kad lobis, pana\u0161u, nebuvo sl\u0117ptas skubant. Indai buvo \u012fleisti \u012f specialiai paruo\u0161tas duobes, u\u017edengti akmenimis ir laikyti labai negiliai, ma\u017edaug tuometinio grind\u0173 lygio auk\u0161tyje.<\/p>\n
Tokia pad\u0117tis leid\u017eia manyti, kad savininkai prie ind\u0173 gal\u0117jo gr\u012f\u017eti ir monetas pildyti. Kai kuriose vietose monetos rastos ir palei i\u0161orin\u0119 ind\u0173 sienel\u0119, tod\u0117l archeologai kelia versij\u0105, jog tai gal\u0117jo b\u016bti nam\u0173 santaup\u0173 saugyklos, o ne desperati\u0161kai pasl\u0117ptas turtas art\u0117jant pavojui.<\/p>\n
Radini\u0173 datavimas rodo, kad did\u017eioji dalis monet\u0173 kaldinta ma\u017edaug 280\u2013310 metais. Tai buvo nerami Romos imperijos epocha, kai vyko politin\u0117s kovos, regioniniai vald\u017eios centrai ir ry\u0161k\u016bs ekonomikos poky\u010diai, o pinig\u0173 sistema patyr\u0117 spaudim\u0105.<\/p>\n
Tarp monet\u0173 identifikuoti ir valdov\u0173, siejam\u0173 su vadinam\u0105ja Galijos imperija, atvaizdai, \u012fskaitant Viktorino, Tetriko I ir Tetriko II emisijas. Tyr\u0117jai taip pat aptiko padirbt\u0173 monet\u0173 ir propagandinio pob\u016bd\u017eio kaldini\u0173, kurie leid\u017eia geriau suprasti, kaip tuo metu veik\u0117 pinig\u0173 apyvarta ir politin\u0117 komunikacija.<\/p>\n
Dar viena detal\u0117, sudominusi specialistus, yra monetos su imperatoriaus Klaudijaus II atvaizdu, kurios, sprend\u017eiant i\u0161 analiz\u0117s, gal\u0117jo b\u016bti kaldintos jau po jo mirties. Tokie atvejai rodo, kad kai kurios emisijos gal\u0117jo b\u016bti naudojamos v\u0117liau, siekiant palaikyti vald\u017eios t\u0119stinumo \u012fsp\u016bd\u012f arba tiesiog d\u0117l praktini\u0173 apyvartos poreiki\u0173.<\/p>\n
Indai rasti skirtinguose tos pa\u010dios miesto dalies pastatuose, netoli vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173, kurios, kaip manoma, buvo susijusios su \u0161ventyklomis ir teatru. Pats kvartalas nebuvo skurdus: kasin\u0117jimai atskleid\u0117 sud\u0117tingesni\u0173 nam\u0173 elementus, \u012fskaitant \u0161ildomas patalpas su hipokausto sistema, r\u016bsius ir kiemus.<\/p>\n
Tokie radiniai leid\u017eia daryti prielaid\u0105, kad \u010dia gal\u0117jo gyventi pasiturintys amatininkai ar pirkliai, o monet\u0173 sankaupos atspindi ne vien atsitiktin\u0119 s\u0117km\u0119, bet ir s\u0105moning\u0105 turto kaupim\u0105. Archeologai pabr\u0117\u017eia, kad pana\u0161\u016bs lobiai svarb\u016bs ne tik d\u0117l materialin\u0117s vert\u0117s, bet ir d\u0117l informacijos apie to meto kasdien\u0119 ekonomik\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai sieja radin\u012f ir su miesto istorija: po rom\u0117ni\u0161kais sluoksniais aptikti dar senesn\u0117s gal\u0173 gyvenviet\u0117s p\u0117dsakai, o v\u0117liau vietov\u0117 virto rom\u0117ni\u0161ku miestu su reguliariu u\u017estatymu. Vis d\u0117lto kvartalo istorija baig\u0117si po keli\u0173 gaisr\u0173, vienas j\u0173, kaip manoma, \u012fvyko IV am\u017eiaus prad\u017eioje, o kitas gal\u0117jo lemti galutin\u012f teritorijos apleidim\u0105.<\/p>\n
Tokie sukr\u0117timai yra viena realiausi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l savininkai gal\u0117jo nebegr\u012f\u017eti atsiimti santaup\u0173. Kol archeologai t\u0119sia monet\u0173 tyrimus, \u0161is radinys jau dabar laikomas vienu \u012fdomesni\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, kaip nam\u0173 \u016bkiai Romos imperijoje gal\u0117jo tvarkyti pinigus ir kaupti rezerv\u0105 neramiais laikais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pranc\u016bzijoje po senov\u0117s namais rasti trys indai su daugiau kaip 40 000 rom\u0117ni\u0161k\u0173 monet\u0173, o j\u0173 pad\u0117tis leid\u017eia \u012ftarti netik\u0117t\u0105 paskirt\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":55494,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[1522,42820,42821,35595,661,854],"miestas":[],"class_list":["post-55493","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologiniai-radiniai","tag-galijos-imperija","tag-hipokaustas","tag-monetos","tag-prancuzija","tag-romos-imperija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55493","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55493"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55493\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/55494"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55493"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55493"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55493"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55493"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}