{"id":5552,"date":"2026-04-14T11:54:57","date_gmt":"2026-04-14T11:54:57","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/14\/mysia-wieza-kruszwicoje-legendos-apie-karaliu-popiela-paslaptis-ir-pilies-zlugimas\/"},"modified":"2026-04-14T11:54:57","modified_gmt":"2026-04-14T11:54:57","slug":"mysia-wieza-kruszwicoje-legendos-apie-karaliu-popiela-paslaptis-ir-pilies-zlugimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/14\/mysia-wieza-kruszwicoje-legendos-apie-karaliu-popiela-paslaptis-ir-pilies-zlugimas\/","title":{"rendered":"Mysia Wie\u017ca Kruszwicoje: legendos apie karali\u0173 Popiel\u0105 paslaptis ir pilies \u017elugimas"},"content":{"rendered":"<p>Mysia Wie\u017ca Kruszwicoje st\u016bkso Rz\u0119powskio pusiasalyje, prie Gop\u0142o e\u017eero. I\u0161 Bydgo\u0161\u010diaus ir Gniezno iki \u0161ios vietos galima atvykti per keliasde\u0161imt minu\u010di\u0173, \u012fveikus apie 60 km. I\u0161 Torun\u0117s centro atstumas dar ma\u017eesnis \u2013 ma\u017edaug 52 km.<\/p>\n<p>Mysia Wie\u017ca \u2013 vienas ry\u0161kiausi\u0173 Kujav\u0173 kra\u0161tovaizd\u017eio akcent\u0173. Tai m\u016brinis, a\u0161tuoniakampis statinys, siekiantis apie 32 metr\u0173 auk\u0161t\u012f, ir vienintel\u0117 iki m\u016bs\u0173 dien\u0173 i\u0161likusi viduram\u017ei\u0173 pilies dalis. Kadaise bok\u0161tas atliko paskutinio prieglobs\u010dio funkcij\u0105, tod\u0117l i\u0161siskiria storomis sienomis, ma\u017eais langais, o \u012f\u0117jimas \u012f j\u012f \u012frengtas keliais metrais vir\u0161 \u017eem\u0117s. B\u016btent tai pad\u0117jo bok\u0161tui i\u0161likti, kai likusi pilies dalis nei\u0161silaik\u0117.<\/p>\n<p>\u0160iandien \u012f\u0117jim\u0105 pasiekti galima moderniais, lauke \u012frengtais vingiuotais laiptais. Jais u\u017elipus patenkama \u012f bok\u0161t\u0105, o tuomet jau statinio viduje galima u\u017ekopti iki vir\u0161aus. I\u0161 ap\u017evalgos aik\u0161tel\u0117s, kuri laikoma viena \u012fdomiausi\u0173 turistini\u0173 viet\u0173 Kujavuose, esant geram orui matomi ir aplinkiniai miestai, pavyzd\u017eiui, Inovroclavas. Mysia Wie\u017ca Kruszwicoje taip pat yra vienas svarbiausi\u0173 ta\u0161k\u0173 Piast\u0173 kelyje.<\/p>\n<p>Mysia Wie\u017ca istorija siekia XIV am\u017ei\u0173. Apie 1350 metus karalius Kazimieras Didysis \u012fsak\u0117 \u0161ioje vietoje pastatyti gynybin\u0119 pil\u012f, buvusi\u0105 \u0161alies sien\u0173 apsaugos sistemos dalimi. Tvirtov\u0117 buvo i\u0161pl\u0117totas kompleksas su sienomis, grioviu ir gyvenamaisiais pastatais. \u0160iaur\u0117s vakariniame kampe stov\u0117jo bok\u0161tas, kuris, kaip vienintel\u0117 buvusios pilies dalis, i\u0161liko iki \u0161iol.<\/p>\n<p>Po 1466 metais pasira\u0161ytos Torun\u0117s sutarties pilies strategin\u0117 reik\u0161m\u0117 suma\u017e\u0117jo \u2013 ji tapo administracine rezidencija. Laikui b\u0117gant tvirtov\u0117 nyko, jos b\u016bkl\u0117 prast\u0117jo, o galutinis l\u016b\u017eis \u012fvyko 1657 metais, kai besitraukiantys \u0161vedai pil\u012f susprogdino. I\u0161 viso gynybinio komplekso liko tik bok\u0161tas, \u0161iandien laikomas i\u0161skirtine Kujav\u0173 turistine traukos vieta. XIX am\u017eiuje \u012fvertinta jo istorin\u0117 vert\u0117, atlikti konservavimo darbai, o bok\u0161tas atvertas lankytojams.<\/p>\n<p>Kruszwica laikoma legendine Lenkijos sostine \u2013 Piast\u0173 vald\u017eios lop\u0161iu dar iki tol, kol Gniezno tapo pirm\u0105ja istorine \u0161alies sostine. Tuo tarpu ma\u017edaug 20 km \u012f pietus nuo miesto centro yra Mietlicos piliakalnis, kuris neretai vadinamas legendine Goplan\u0173 sostine. Kai Kruszwica ir Gniezno sustipr\u0117jo Piast\u0173 valdymo laikais, Goplanai, manoma, gal\u0117jo palikti \u0161i\u0105 gyvenviet\u0119.<\/p>\n<p>Legenda apie karali\u0173 Popiel\u0105 \u2013 viena seniausi\u0173 istorij\u0173, siejam\u0173 su Lenkijos valstyb\u0117s i\u0161takomis. Pasak metra\u0161tininko Galo Anonimo u\u017era\u0161\u0173, \u017eiaurus valdovas buvo nubaustas: pel\u0117s \u012fsiver\u017e\u0117 \u012f bok\u0161t\u0105 ir j\u012f sudrask\u0117. Ilgainiui \u0161i istorija imta sieti su Kruszwica ir Mysia Wie\u017ca. Vis d\u0117lto archeologiniai duomenys rodo, kad tai n\u0117ra tas pats statinys \u2013 Mysia Wie\u017ca Kruszwicoje pastatyta tik XIV am\u017eiuje, t. y. pra\u0117jus keliems \u0161imtams met\u0173 po legendini\u0173 \u012fvyki\u0173.<\/p>\n<p>Jei Popielo istorija ir turi kok\u012f nors istorin\u012f pagrind\u0105, jis grei\u010diau sietinas su ankstesne tvirtove, kadaise stov\u0117jusia Kruszwicoje dar gerokai prie\u0161 Kazimiero Did\u017eiojo pilies atsiradim\u0105. Legendoje teigiama, kad Popielas gal\u0117jo valdyti IX am\u017eiuje, Polan\u0173 laikais, ta\u010diau patikim\u0173 istorini\u0173 \u012frodym\u0173 apie tokio valdovo egzistavim\u0105 n\u0117ra. Nepaisant to, b\u016btent Mysia Wie\u017ca Kruszwicoje \u0161i viena seniausi\u0173 lenk\u0173 legend\u0173 labiausiai prigijo ir tapo vietos tapatyb\u0117s dalimi. Pasakojimas da\u017enai ai\u0161kinamas kaip blogo valdovo \u017elugimas ir vald\u017eios per\u0117jimas naujai dinastijai \u2013 Piastams.<\/p>\n<p>\u0160altiniai: hub.pl, kpcd.com.pl, turystyka-niecodzienna.pl<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Mysia Wie\u017ca Kruszwicoje st\u016bkso Rz\u0119powskio pusiasalyje, prie Gop\u0142o e\u017eero. I\u0161 Bydgo\u0161\u010diaus ir Gniezno iki \u0161ios vietos galima atvykti per keliasde\u0161imt minu\u010di\u0173, \u012fveikus apie 60 km. I\u0161 Torun\u0117s centro atstumas dar ma\u017eesnis \u2013 ma\u017edaug 52 km. Mysia Wie\u017ca \u2013 vienas ry\u0161kiausi\u0173 Kujav\u0173 kra\u0161tovaizd\u017eio akcent\u0173. Tai m\u016brinis, a\u0161tuoniakampis statinys, siekiantis apie 32 metr\u0173 auk\u0161t\u012f, ir vienintel\u0117 iki [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5553,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-5552","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5552","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5552"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5552\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5553"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5552"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5552"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5552"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=5552"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}