I\u0161 prad\u017ei\u0173 atrod\u0119s nekaltas sprendimas virto ilgalaike ekologine krize, kurios padariniai matomi ir po de\u0161imtme\u010di\u0173.<\/p>\n
1869 metais \u012f atoki\u0105 Meksikai priklausan\u010di\u0105 Sokroro sal\u0105 Ramiajame vandenyne buvo atgabenta apie 100 avi\u0173. Jos tur\u0117jo tapti patogiu maisto ir \u016bkio i\u0161tekliumi, ta\u010diau izoliuotoje saloje greitai tapo invazine r\u016b\u0161imi, pakeitusia vis\u0105 vietos kra\u0161tovaizd\u012f.<\/p>\n
Sokroro sala priklauso Reviljachedo archipelagui ir yra vulkanin\u0117s kilm\u0117s, ma\u017edaug 132 kvadratini\u0173 kilometr\u0173 ploto. D\u0117l izoliacijos \u010dia susiformavo savita augalija, o dalis r\u016b\u0161i\u0173 yra endemin\u0117s, tai yra aptinkamos tik \u0161ioje teritorijoje.<\/p>\n
Pagrindin\u0117 problema buvo ta, kad saloje nebuvo nat\u016brali\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173, galin\u010di\u0173 reguliuoti avi\u0173 skai\u010di\u0173. Laikui b\u0117gant avys sulauk\u0117jo, o j\u0173 populiacija spar\u010diai augo ir ma\u017edaug iki 1960 met\u0173, kaip nurodo tyr\u0117jai, gal\u0117jo siekti apie 5 000 gyv\u016bn\u0173.<\/p>\n
Did\u0117jantis bandos dydis suk\u0117l\u0117 grandinin\u0119 reakcij\u0105. Intensyvus ganymas naikino \u017eolin\u0119 dang\u0105, trypimas ir gul\u0117jimo vietos tankino dirvo\u017eem\u012f, o jauni medeliai ir kr\u016bmai buvo sistemingai apgrau\u017eiami, tod\u0117l augmenija nesp\u0117davo atsinaujinti.<\/p>\n
Netekus augal\u0173 dangos, salos dirvo\u017eemis tapo ypa\u010d pa\u017eeid\u017eiamas erozijai. Tai sustiprino ir geografin\u0117 pad\u0117tis, nes sala patenka \u012f tropini\u0173 ciklon\u0173 ir audr\u0173 keli\u0105, o smarkios li\u016btys lengvai nuplauna atvir\u0105, sutankint\u0105 \u017eem\u0119.<\/p>\n
Skai\u010diuojama, kad per kelis de\u0161imtme\u010dius augalijos danga reik\u0161mingai sunyko, o kai kuriose teritorijose susiformavo gilios erozin\u0117s vagos. Tyrimuose minimi ir prarastos nat\u016bralios augmenijos plotai, siek\u0119 daugiau nei 2 000 hektar\u0173, o tai tokio dyd\u017eio salai yra ypa\u010d didelis pokytis.<\/p>\n
Poveikis neapsiribojo vien augalais. Kei\u010diantis buvein\u0117ms, silpo visa ekosistema, o invaziniai \u017einduoliai sudar\u0117 papildom\u0105 spaudim\u0105 vietinei gyv\u016bnijai, ypa\u010d pauk\u0161\u010diams, kuriems svarbios nepa\u017eeistos perimviet\u0117s ir mitybin\u0117 baz\u0117.<\/p>\n
Ilgainiui vien med\u017eiokl\u0117 problemai spr\u0119sti nebepakako, tod\u0117l 2009\u20132012 metais buvo \u012fgyvendinta kryptinga avi\u0173 i\u0161naikinimo programa. Joje derinti keli metodai, \u012fskaitant med\u017eiokl\u0119 i\u0161 oro ir ant\u017eemines operacijas, o galutiniame etape pasitelkti specialiai parinkti gyv\u016bnai su sekimo antkakliais ir \u0161unys, pad\u0117j\u0119 surasti paskutinius individus.<\/p>\n
Po to, kai ganymo spaudimas dingo, mokslininkai gal\u0117jo steb\u0117ti, ar ekosistema sugeb\u0117s atsikurti nat\u016braliai. Viename da\u017eniausiai cituojam\u0173 vertinim\u0173 naudoti palydoviniai duomenys, lyginant 2008 ir 2013 met\u0173 vaizdus.<\/p>\n
Analiz\u0117 parod\u0117, kad dalyje teritorij\u0173 augalin\u0117 danga padid\u0117jo, o kai kur fiksuotas ry\u0161kus atsik\u016brimas. Tyr\u0117jai akcentuoja, kad svarbus ne tik \u017ealumos plotas, bet ir dirvo\u017eemio b\u016bkl\u0117s ger\u0117jimas, nes stabilus dirvo\u017eemis ma\u017eina erozij\u0105 ir padeda augalams \u012fsitvirtinti.<\/p>\n
Sokroro salos istorija \u0161iandien da\u017enai pateikiama kaip pamoka, kaip greitai introdukuota r\u016b\u0161is gali i\u0161balansuoti izoliuot\u0105 ekosistem\u0105. Kartu tai rodo, kad nuoseklios gamtosaugos priemon\u0117s ir ilgalaikis steb\u0117jimas gali sugr\u0105\u017einti bent dal\u012f prarastos pusiausvyros.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Meksikos Sokroro saloje 1869 metais atgabentos avys per kelis de\u0161imtme\u010dius suniokojo augalij\u0105 ir paskatino erozij\u0105, ta\u010diau po i\u0161naikinimo programa gamta \u0117m\u0117…<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[685,101,2328,42906,3686,42905,42904],"miestas":[],"class_list":["post-55636","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-biologine-ivairove","tag-ekologija","tag-ekosistemos-atkurimas","tag-erozijos-poveikis","tag-invazines-rusys","tag-reviljachedo-archipelagas","tag-sokroro-sala"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55636","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55636"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55636\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55636"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55636"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55636"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55636"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}