Per beveik penkis de\u0161imtme\u010dius Kinija pasodino apie 66 mlrd. med\u017ei\u0173, siekdama stabdyti dykum\u0117jim\u0105 ir didinti anglies dioksido sug\u0117rim\u0105. Ta\u010diau nauji tyrimai rodo, kad \u017emogaus suformuoti mi\u0161kai ne visuomet atkuria tai, k\u0105 suteikia nat\u016bralios mi\u0161ko ekosistemos.<\/p>\n
Did\u017eioji dalis sodinimo pastang\u0173 siejama su vadinam\u0105ja Did\u017ei\u0105ja \u017eali\u0105ja siena, prad\u0117ta 1978 metais. Programa orientuota \u012f Gobio ir Takla Makano dykum\u0173 plitimo ribojim\u0105, o kartu ir \u012f klimato kaitos \u0161velninim\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai lygino \u017emoni\u0173 pasodintus jaunus medynus su nat\u016braliais mi\u0161kais skirtinguose regionuose. Rezultatai parod\u0117, kad dirbtinai \u012fveist\u0173 medyn\u0173 med\u017eiai augo ma\u017edaug 66 proc. grei\u010diau nei nat\u016braliuose mi\u0161kuose augantys j\u0173 atitikmenys.<\/p>\n
Taip pat nustatyta, kad tokie medynai jautriau reaguoja \u012f did\u0117jan\u010di\u0105 anglies dioksido koncentracij\u0105 atmosferoje. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio tai gali atrodyti kaip gera \u017einia, ta\u010diau tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad spartus augimas dar negarantuoja ilgalaik\u0117s naudos.<\/p>\n
Vienas pagrindini\u0173 klausim\u0173, keliam\u0173 vertinant ap\u017eeldinim\u0105 sausringuose regionuose, yra vandens kaina. Med\u017eiai, ypa\u010d netinkamai parinktos r\u016b\u0161ys, gali didinti vandens poreik\u012f ir daryti spaudim\u0105 vietos vandens i\u0161tekliams, nuo kuri\u0173 priklauso tiek ekosistemos, tiek \u017emoni\u0173 \u016bkis.<\/p>\n
Skirtingai nei nat\u016bral\u016bs mi\u0161kai, dirbtinai \u012fveisti medynai da\u017enai b\u016bna vienodesn\u0117s sud\u0117ties ir am\u017eiaus. D\u0117l to jie gali b\u016bti ma\u017eiau atspar\u016bs ekstremaliems rei\u0161kiniams, ligoms ar kenk\u0117jams, o j\u0173 teikiamos ekosistemin\u0117s paslaugos gali b\u016bti siauresn\u0117s.<\/p>\n
Pekino universiteto kra\u0161tovaizd\u017eio ekologas Juhan Luo atkreipia d\u0117mes\u012f, kad mi\u0161kai klimato strategijose da\u017enai vertinami pernelyg supaprastintai. Pasak jo, daugelyje pasaulini\u0173 ekosistem\u0173 modeli\u0173 nepakankamai ai\u0161kiai atskiriami mi\u0161k\u0173 tipai ir ne\u012fvertinama medyn\u0173 am\u017eiaus \u012ftaka mi\u0161ko dinamikai.<\/p>\n
\u201ePasodinti mi\u0161kai tampa vis svarbesni klimato kaitos \u0161velninimo strategijose, ta\u010diau dauguma pasaulini\u0173 ekosistem\u0173 modeli\u0173 neskiria mi\u0161k\u0173 tip\u0173 ir prastai atspindi am\u017eiaus \u012ftak\u0105 mi\u0161k\u0173 dinamikai\u201c, \u2013 sak\u0117 Juhan Luo.<\/p>\n
Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad dirbtiniai mi\u0161kai gali efektyviai kaupti angl\u012f trumpuoju laikotarpiu, ta\u010diau \u0161is efektas n\u0117ra begalinis. Nat\u016bral\u016bs mi\u0161kai da\u017eniau laikomi patikimesniais ilgalaikiam anglies saugojimui ir bendram ekosistem\u0173 stabilumui.<\/p>\n
Kinijos pavyzdys parodo, kad vien pasodint\u0173 med\u017ei\u0173 skai\u010dius n\u0117ra pakankamas rodiklis s\u0117kmei \u012fvertinti. Reik\u0161m\u0119 turi r\u016b\u0161i\u0173 parinkimas, prie\u017ei\u016bra, vietos klimatin\u0117s s\u0105lygos, vandens balansas, mi\u0161ko am\u017eius ir tai, kiek ilgai anglis i\u0161 ties\u0173 i\u0161lieka sukaupta ekosistemoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kinija pasodino apie 66 mlrd. med\u017ei\u0173, ta\u010diau tyrimai rodo: dirbtiniai mi\u0161kai gali augti grei\u010diau, bet ne visada prilygsta nat\u016bralioms ekosistemoms.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[3957,10281,101,151,448,673,4468],"miestas":[],"class_list":["post-55637","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-anglies-dioksidas","tag-dykumejimas","tag-ekologija","tag-ekosistemos","tag-kinija","tag-klimato-kaita","tag-misku-atkurimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55637","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55637"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55637\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55637"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55637"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55637"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55637"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}