{"id":55645,"date":"2026-09-19T11:50:31","date_gmt":"2026-09-19T11:50:31","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/19\/neitiketina-australijoje-plesrieji-pauksciai-ugnies-nebijo-prie-liepsnu-skuba-medzioti\/"},"modified":"2026-09-19T11:50:31","modified_gmt":"2026-09-19T11:50:31","slug":"neitiketina-australijoje-plesrieji-pauksciai-ugnies-nebijo-prie-liepsnu-skuba-medzioti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/19\/neitiketina-australijoje-plesrieji-pauksciai-ugnies-nebijo-prie-liepsnu-skuba-medzioti\/","title":{"rendered":"Ne\u012ftik\u0117tina: Australijoje pl\u0117\u0161rieji pauk\u0161\u010diai ugnies nebijo \u2013 prie liepsn\u0173 skuba med\u017eioti"},"content":{"rendered":"

Dauguma gyv\u016bn\u0173, kilus gaisrui, stengiasi sprukti kuo toliau. Ta\u010diau Australijos \u0161iaurin\u0117se savanose steb\u0117tas prie\u0161ingas elgesys: kai kurie pl\u0117\u0161rieji pauk\u0161\u010diai liepsnas naudoja kaip prog\u0105 lengviau susimed\u017eioti grob\u012f.<\/p>\n

Tokias i\u0161vadas pateik\u0117 mokslinink\u0173 komanda, apra\u0161iusi steb\u0117jimus, atliktus per kontroliuojamus, palyginti nedidelio intensyvumo deginimus. Tyrimas paskelbtas kaip i\u0161ankstin\u0117 publikacija bioRxiv, tod\u0117l dar n\u0117ra pra\u0117j\u0119s recenzavimo.<\/p>\n

Tyr\u0117j\u0173 teigimu, ugnis grob\u012f daro labiau pastebim\u0105 ir lengviau pagaunam\u0105: vabzd\u017eiai ir smulk\u016bs stuburiniai priversti jud\u0117ti i\u0161 degan\u010dios teritorijos, o pl\u0117\u0161r\u016bnams atsiveria trumpas, bet ypa\u010d palankus med\u017eiokl\u0117s langas.<\/p>\n

\u201eGaisrai, pana\u0161u, pritraukia pl\u0117\u0161riuosius pauk\u0161\u010dius, nes grob\u012f tampa lengviau pamatyti ir pagauti\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 tyrimo autoriai.<\/p>\n

Steb\u0117jim\u0173 metu da\u017eniausiai prie ugnies b\u016briuodavosi juodieji pesliai ir baltakr\u016b\u010diai kreg\u017ed\u016bnai: j\u0173 gausa deginim\u0173 metu buvo atitinkamai 23 ir 20 kart\u0173 didesn\u0117 nei tada, kai ugnies nebuvo. Vidutini\u0161kai pl\u0117\u0161rieji pauk\u0161\u010diai grob\u012f gaud\u0117 ma\u017edaug 10 kart\u0173 da\u017eniau per kontroliuojamus deginimus.<\/p>\n

Did\u017eioji dalis grobio buvo vabzd\u017eiai, ypa\u010d \u017eiogai, ta\u010diau fiksuoti ir atvejai, kai juodieji pesliai su\u010diupdavo rup\u016b\u017ees, gyvat\u0119, o viena ma\u017eoji pl\u0117\u0161ri\u0173j\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161is pasigavo drie\u017e\u0105. Tyr\u0117jai pasteb\u0117jo, kad pauk\u0161\u010diai da\u017eniau med\u017eioja prie\u0161ais ugnies front\u0105, ne visai i\u0161degusioje zonoje, kur grobis yra i\u0161baidomas.<\/p>\n

\u201eAtrod\u0117, kad pl\u0117\u0161rieji pauk\u0161\u010diai da\u017eniausiai ie\u0161ko grobio prie\u0161ais judan\u010di\u0105 ugn\u012f, kur gyv\u016bnai grei\u010diausiai yra i\u0161stumti i\u0161 sl\u0117ptuvi\u0173\u201c, \u2013 teig\u0117 mokslininkai.<\/p>\n

Kas yra kontroliuojami deginimai?<\/h2>\n

Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su vietos reind\u017eeriais, kurie ankstyvuoju sausu sezonu savanose degina nedidelius plotus, kad suma\u017eint\u0173 degi\u0173 med\u017eiag\u0173 sankaupas. Tokia praktika siejama su ilgamet\u0117mis vietini\u0173 bendruomeni\u0173 \u017einiomis apie kra\u0161tovaizd\u017eio prie\u017ei\u016br\u0105 ugnimi.<\/p>\n

\u0160ie ma\u017eesnio intensyvumo deginimai skiriasi nuo dideli\u0173, nekontroliuojam\u0173 gaisr\u0173: jie paprastai juda l\u0117\u010diau, dega v\u0117siau ir palieka daugiau prieglobs\u010dio gyv\u016bnams. B\u016btent tokiomis s\u0105lygomis pl\u0117\u0161rieji pauk\u0161\u010diai, pana\u0161u, i\u0161moksta i\u0161naudoti situacij\u0105 savo naudai.<\/p>\n

Ar pauk\u0161\u010diai patys platina ugn\u012f?<\/h2>\n

Vie\u0161ojoje erdv\u0117je jau anks\u010diau aptarin\u0117ti pasakojimai apie vadinamuosius ugnies vanagus, kai kai kurie pl\u0117\u0161rieji pauk\u0161\u010diai es\u0105 perne\u0161a degan\u010dias \u0161akas ir taip gali prisid\u0117ti prie ugnies plitimo. Vis d\u0117lto naujajame darbe tokio elgesio tyr\u0117jai nefiksavo, o d\u0117mes\u012f sutelk\u0117 \u012f med\u017eiokl\u0119 \u0161alia liepsn\u0173.<\/p>\n

Pasak autori\u0173, \u0161iuo metu svarbiausia yra atskirti, kas yra sistemingai patvirtintas elgesys, o kas dar remiasi pavieniais liudijimais. Jie pabr\u0117\u017eia, kad reik\u0117t\u0173 daugiau strukt\u016bruot\u0173 steb\u0117jim\u0173 ir nat\u016brali\u0173 mi\u0161k\u0173 gaisr\u0173 metu, nes tokie gaisrai daug kuo skiriasi nuo kontroliuojam\u0173 deginim\u0173.<\/p>\n

K\u0105 kei\u010dia da\u017en\u0117jantys gaisrai?<\/h2>\n

Mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad klimato kaita siejama su da\u017enesniais ir intensyvesniais gaisrais daugelyje region\u0173, \u012fskaitant Australij\u0105. Tai kelia klausim\u0105, ar pl\u0117\u0161rieji pauk\u0161\u010diai, i\u0161naudojantys ma\u017eesnio intensyvumo deginimus, geb\u0117s prisitaikyti prie vis ekstremalesni\u0173 s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n

Kita vertus, \u0161iandien turimi duomenys pirmiausia rodo ai\u0161k\u0173 ry\u0161\u012f: ten, kur ugnis yra kontroliuojama ir prognozuojama, daliai pl\u0117\u0161ri\u0173j\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 ji tampa ne gr\u0117sme, o labai efektyvia med\u017eiokl\u0117s strategija.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Australijoje mokslininkai fiksavo, kad dalis pl\u0117\u0161ri\u0173j\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 prie ugnies skuba ne b\u0117gti, o med\u017eioti \u2013 laimikis pagaunamas net 10 kart\u0173 da\u017eniau.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":55646,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[670,36941,7828,673,42915,8673],"miestas":[],"class_list":["post-55645","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-australija","tag-biorxiv","tag-gaisrai","tag-klimato-kaita","tag-kontroliuojami-deginimai","tag-plesrieji-pauksciai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55645","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55645"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55645\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/55646"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55645"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55645"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55645"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55645"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}