{"id":55669,"date":"2026-09-19T14:35:27","date_gmt":"2026-09-19T14:35:27","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/19\/nasa-netycia-ismuse-5-kraterius-marse-mokslininkus-pribloske-ka-isdave-gruntas\/"},"modified":"2026-09-19T14:35:27","modified_gmt":"2026-09-19T14:35:27","slug":"nasa-netycia-ismuse-5-kraterius-marse-mokslininkus-pribloske-ka-isdave-gruntas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/19\/nasa-netycia-ismuse-5-kraterius-marse-mokslininkus-pribloske-ka-isdave-gruntas\/","title":{"rendered":"NASA nety\u010dia i\u0161mu\u0161\u0117 5 kraterius Marse: mokslininkus priblo\u0161k\u0117, k\u0105 i\u0161dav\u0117 gruntas"},"content":{"rendered":"<h2>Krateriai atsirado d\u0117l \u201ePerseverance\u201c misijos<\/h2>\n<p>Mokslininkai nustat\u0117, kad 5 nauji krateriai Marse atsirado ne nuo meteorit\u0173, o nuo NASA \u201eMars 2020\u201c misijos \u012frangos, kuri buvo numesta \u012fskriejant \u012f planetos atmosfer\u0105. Skirtingai nei nat\u016bral\u016bs sm\u016bgiai, \u0161iuo atveju buvo \u017einomi tiksl\u016bs detali\u0173 parametrai, tod\u0117l atsiv\u0117r\u0117 reta galimyb\u0117 patikrinti modelius realiomis s\u0105lygomis.<\/p>\n<p>\u012e Mars\u0105, kai aparatas buvo ma\u017edaug 1 300 kilometr\u0173 auk\u0161tyje, buvo atkabinti du volframiniai balastai, kuri\u0173 kiekvienas sv\u0117r\u0117 apie 77 kilogramus. Kartu \u012f pavir\u0161i\u0173 v\u0117liau nusileido ir kruizin\u0117s pakopos nuolau\u017eos, kuri\u0173 bendra mas\u0117 siek\u0117 apie 540 kilogram\u0173.<\/p>\n<h2>Kur ir kaip smog\u0117 \u012franga<\/h2>\n<p>Sm\u016bgiai \u012fvyko ma\u017edaug 70 kilometr\u0173 \u012f \u0161iaur\u0117s vakarus nuo Jezero kraterio, kur \u0161iuo metu dirba marsaeigis \u201ePerseverance\u201c. Krateriai aptikti sl\u0117ni\u0173 ir nuogul\u0173 zonoje netoli senovin\u0117s deltos, kuri laikoma viena perspektyviausi\u0173 viet\u0173 ie\u0161koti praeities tinkamumo gyvybei po\u017eymi\u0173.<\/p>\n<p>Nustatyta, kad nuolau\u017eos \u012f pavir\u0161i\u0173 trenk\u0117si nedideliu, apie 10 laipsni\u0173 kampu, tod\u0117l susidar\u0117 nevienodi pa\u017eeidimai ir i\u0161mestos med\u017eiagos p\u0117dsakai. Du krateriai, pagal skai\u010diavimus, grei\u010diausiai susidar\u0117 nuo volframini\u0173 balast\u0173, o lik\u0119 trys \u2013 nuo kruizin\u0117s pakopos fragment\u0173.<\/p>\n<h2>K\u0105 netik\u0117to atskleid\u0117 Marso gruntas<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai, remdamiesi vaizd\u0173 analize ir sm\u016bgio fizikos modeliavimu, padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad vietinis pavir\u0161iaus sluoksnis yra gerokai silpnesnis, nei prognozuoja standartin\u0117s krateri\u0173 formavimosi skal\u0117s. Kitaip tariant, taikant \u012fprastas taisykles, \u0161io tipo sm\u016bgiams b\u016bt\u0173 pervertinamas krateri\u0173 dydis.<\/p>\n<p>\u201eNustat\u0117me, kad med\u017eiaga yra gerokai silpnesn\u0117, nei numato standartiniai krateri\u0173 mastelio d\u0117sniai, tod\u0117l jie pervertina krateri\u0173 dyd\u012f tokio tipo sm\u016bgiuose\u201c, \u2013 teig\u0117 tyr\u0117jai.<\/p>\n<p>Apskai\u010diuotas grunto sanglaudos stipris siek\u0117 apie 7 kilopaskalius, tai prilyginama labai biriai, sm\u0117lingai med\u017eiagai. Rezultatai dera su ankstesn\u0117mis \u012f\u017evalgomis i\u0161 \u201eInSight\u201c misijos bandymo \u012fsigr\u0119\u017eti \u012f Mars\u0105, kai \u0161ilumos zondas susid\u016br\u0117 su netik\u0117tai sud\u0117tingomis, grumstuotomis savyb\u0117mis ir trinties stoka.<\/p>\n<p>\u0160i i\u0161vada svarbi ne tik geologijai, bet ir in\u017einerijai, nes padeda tiksliau vertinti rizikas b\u016bsimoms nusileidimo misijoms. Silpnesnis, ma\u017eo tankio pavir\u0161ius ir seklus sm\u016bgio kampas rei\u0161kia, kad didelio tankio objektai gali elgtis kitaip, nei rodo supaprastinti modeliai, o paklaidos kai kuriais atvejais gali siekti net kelis kartus.<\/p>\n<h2>Nuo kosmini\u0173 nuolau\u017e\u0173 iki mokslo eksperimento<\/h2>\n<p>Krateriai identifikuoti naudojant NASA \u201eMars Reconnaissance Orbiter\u201c zondo kameras, palyginus naujus vaizdus su senesniais kadrais, darytais iki 2020 metais vykusio nusileidimo. Nauji pa\u017eeidimai i\u0161siskyr\u0117 ry\u0161kiu \u0161vie\u017eumu ir atspind\u017eio savyb\u0117mis, b\u016bdingomis neseniai sujudintoms nuoguloms.<\/p>\n<p>Mokslinink\u0173 vertinimu, tokie nety\u010diniai sm\u016bgiai yra ypa\u010d vertingi, nes nat\u016brali\u0173 meteorit\u0173 atveju da\u017eniausiai n\u0117ra \u017einoma tiksli mas\u0117, tankis ar atskriejimo kampas. Kai technikos parametrai \u017einomi, nuolau\u017eos tampa tarsi kontroliuojamu lauko eksperimentu, leid\u017eian\u010diu patikslinti skai\u010diavimo metodus ir geriau suprasti Marso pavir\u0161iaus mechanines savybes.<\/p>\n<p>Ateityje pana\u0161\u016bs tyrimai gali b\u016bti pritaikyti ir stebint nat\u016bralius objektus, jei pavykt\u0173 tiksliau atkurti j\u0173 charakteristikas pagal atmosferoje matomus ugnies kamuolius ir sm\u016bgio p\u0117dsakus. Ta\u010diau kol kas \u201ePerseverance\u201c misijos palikti krateriai tapo reta proga patikrinti teorij\u0105 realiame Marse, o rezultatai rodo, kad Raudonosios planetos pavir\u0161ius kai kuriose vietose gali b\u016bti gerokai trapesnis, nei manyta.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>NASA \u201ePerseverance\u201c misijos nuolau\u017eos Marse paliko 5 kraterius, o j\u0173 analiz\u0117 atskleid\u0117 netik\u0117tai silpn\u0105, sm\u0117ling\u0105 pavir\u0161iaus sluoksn\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":55670,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[42934,36934,42933,41706,10871,1544,15344],"miestas":[],"class_list":["post-55669","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-insight","tag-jezero-krateris","tag-mars-2020","tag-mars-reconnaissance-orbiter","tag-marso-geologija","tag-nasa","tag-perseverance"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55669","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55669"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55669\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/55670"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55669"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55669"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55669"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55669"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}