Vaiko pyk\u010dio priepuolis daugeliui t\u0117v\u0173 yra vienas sunkiausi\u0173 moment\u0173, ypa\u010d kai emocijos \u201esprogin\u0117ja\u201c vie\u0161oje vietoje. R\u0117kimas, verksmas ar griuvin\u0117jimas ant \u017eem\u0117s da\u017enai sukelia bej\u0117gi\u0161kumo jausm\u0105 ir nor\u0105 situacij\u0105 u\u017ebaigti kuo grei\u010diau.<\/p>\n
Psichologai pabr\u0117\u017eia, kad tokiais momentais efektyviausia ne bausm\u0117s ar spaudimas, o emocij\u0173 reguliavim\u0105 padedantis suaugusiojo atsakas. Stipraus susijaudinimo metu vaiko smegenims sunku m\u0105styti racionaliai, tod\u0117l ilgi ai\u0161kinimai ar moralai da\u017eniausiai neveikia.<\/p>\n
Psicholog\u0117 Amy Kincaid Tody si\u016blo prad\u0117ti nuo paprastos, raminan\u010dios fraz\u0117s, kuri parodo vaikui, kad jis matomas ir girdimas. <\/p>\n
\u201eMatau, kaip stipriai tu susijaudin\u0119s\u201c, \u2013 sako psicholog\u0117.<\/p>\n
Specialist\u0117s teigimu, toks sakinys nerei\u0161kia netinkamo elgesio pateisinimo, bet padeda vaikui jaustis saugiau ir grei\u010diau gr\u012f\u017eti \u012f b\u016bsen\u0105, kurioje jis gali priimti suaugusiojo \u017eod\u017eius. Vaikui nusiraminus, t\u0117vai gali ai\u0161kiai \u012fvardyti rib\u0105 ir pasakyti, kas bus daroma toliau, pavyzd\u017eiui, kad suaugusysis lieka \u0161alia, ta\u010diau sprendimas d\u0117l konflikto prie\u017easties nesikei\u010dia.<\/p>\n
Ekspertai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad raginimas \u201enusiraminti\u201c neretai yra suaugusiojo bandymas greitai sustabdyti nemalon\u0173 elges\u012f, o ne reali pagalba vaikui. Kai vaikas emocij\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117je, jis da\u017enai negali \u201eperjungti\u201c savikontrol\u0117s vien tod\u0117l, kad taip liepta.<\/p>\n
Tod\u0117l veiksmingesnis kelias yra pirmiausia pripa\u017einti jausm\u0105 ir tik tada pereiti prie taisykli\u0173 ar sprendim\u0173. T\u0117v\u0173 u\u017eduotis tampa ne \u201eu\u017e\u010diaupti\u201c emocij\u0105, o pad\u0117ti j\u0105 i\u0161gyventi saugiai.<\/p>\n
Viena populiari kryptis vaik\u0173 psichologijoje \u2013 pad\u0117ti vaikui \u012fvardyti jausm\u0105, nes emocij\u0173 atpa\u017einimas siejamas su geresne savireguliacija. Vis d\u0117lto specialistai pabr\u0117\u017eia, kad vien emocijos pavadinimas ne visada i\u0161 karto sustabdo priepuol\u012f, ypa\u010d jei vaikas dar labai ma\u017eas.<\/p>\n
Su vyresniais vaikais ir paaugliais rekomenduojama daugiau klausti ir ma\u017eiau moralizuoti, kai jie jau nusiramina. Tokiu metu gali pad\u0117ti sakiniai, kurie parodo supratim\u0105 ir kvie\u010dia pasakyti, kas \u012fvyko, o v\u0117liau \u2013 k\u0105 vaikas nor\u0117t\u0173 daryti toliau.<\/p>\n
Psicholog\u0117 pabr\u0117\u017eia ir t\u0117v\u0173 savitvardos reik\u0161m\u0119: jei vaikas pakelia bals\u0105, o suaugusysis reaguoja dar garsiau ir a\u0161triau, \u012ftampa tik did\u0117ja. Praktikoje da\u017enai padeda l\u0117tesnis kalb\u0117jimas, tylesnis tonas ir trumpesn\u0117s fraz\u0117s vietoje ilg\u0173 \u201epaskait\u0173\u201c.<\/p>\n
\u201eNeb\u016btina b\u016bti visi\u0161kai ramiam. Tiesiog reikia b\u016bti ramesniam u\u017e savo vaik\u0105\u201c, \u2013 sako psicholog\u0117.<\/p>\n
Specialistai primena, kad pyk\u010dio priepuoliai ypa\u010d da\u017eni ikimokykliniame am\u017eiuje, kai savireguliacijos \u012fg\u016bd\u017eiai dar tik formuojasi. Nuoseklus suaugusiojo atsakas, ai\u0161kios ribos ir emocij\u0173 \u012fvardijimas ilgainiui padeda vaikui i\u0161mokti nusiraminti grei\u010diau.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Psicholog\u0117 paai\u0161kina, kod\u0117l vaiko isterijos metu neveikia moralai, ir pateikia vien\u0105 fraz\u0119, kuri padeda nuraminti bei i\u0161laikyti ribas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[48],"tags":[42936,41404,10192,42935,3938,6837],"miestas":[],"class_list":["post-55672","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-laisvalaikis","tag-amy-kincaid-tody","tag-auklejimas","tag-emociju-reguliavimas","tag-pykcio-priepuoliai","tag-tevyste","tag-vaiku-psichologija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55672","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55672"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55672\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55672"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55672"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55672"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55672"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}