{"id":55683,"date":"2026-09-19T16:47:53","date_gmt":"2026-09-19T16:47:53","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/19\/naciu-povandeninis-laivas-u-864-prie-norvegijos-65-tonu-gyvsidabrio-dilema-ir-ka-daryti-toliau\/"},"modified":"2026-09-19T16:47:53","modified_gmt":"2026-09-19T16:47:53","slug":"naciu-povandeninis-laivas-u-864-prie-norvegijos-65-tonu-gyvsidabrio-dilema-ir-ka-daryti-toliau","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/19\/naciu-povandeninis-laivas-u-864-prie-norvegijos-65-tonu-gyvsidabrio-dilema-ir-ka-daryti-toliau\/","title":{"rendered":"Naci\u0173 povandeninis laivas U-864 prie Norvegijos: 65 ton\u0173 gyvsidabrio dilema ir k\u0105 daryti toliau"},"content":{"rendered":"<p>Ma\u017edaug 150 metr\u0173 gylyje prie Norvegijos salos Fedj\u0117 dugne guli Antrojo pasaulinio karo vokie\u010di\u0173 povandeninio laivo U-864 nuolau\u017eos. \u0160is laivas, suskil\u0119s \u012f dvi dalis, jau daugiau kaip 80 met\u0173 kelia aplinkosaugin\u012f nerim\u0105 d\u0117l krovinio, kuriame buvo gyvsidabrio.<\/p>\n<p>Istoriniai duomenys rodo, kad laive gal\u0117jo b\u016bti 1 867 talpyklos su gyvsidabriu, o bendra mas\u0117 b\u016bt\u0173 siekusi apie 65\u201367 tonas. Tiksli\u0173 pakrovimo dokument\u0173 nei\u0161liko, ta\u010diau Norvegijos institucijos pabr\u0117\u017eia, jog gyvsidabrio nuolau\u017eose tikrai yra.<\/p>\n<p>1945 met\u0173 vasar\u012f, kai karas Europoje art\u0117jo prie pabaigos, U-864 vykd\u0117 slapt\u0105 misij\u0105: per Norvegij\u0105 pasiekti Japonij\u0105 ir gabenti karinei pramonei skirt\u0105 \u012frang\u0105 bei specialistus. Ta\u010diau 1945 met\u0173 vasario 9 dien\u0105 brit\u0173 povandeninis laivas HMS Venturer aptiko U-864 ir torpeda j\u012f nuskandino, \u017euvo visi 73 \u012fgulos nariai.<\/p>\n<p>Po \u0161io incidento nuolau\u017eos ilgam dingo i\u0161 akira\u010dio, kol 2003 metais jas aptiko Norvegijos karinis laivas KNM Tyr. Tyrimai parod\u0117, kad povandeninis laivas guli ne vientisas, o dvi jo dalys yra atskirtos, o aplink \u2013 nuos\u0117dos, kuriose gali b\u016bti ter\u0161al\u0173.<\/p>\n<p>Gyvsidabris laikomas ypa\u010d problemi\u0161ku ter\u0161alu tod\u0117l, kad aplinkoje jis i\u0161lieka ilgai ir nat\u016braliai nesuyra kaip daugelis organini\u0173 jungini\u0173. Tam tikromis s\u0105lygomis mikroorganizmai gali paversti j\u012f metilgyvsidabriu \u2013 ypa\u010d toksi\u0161ka forma, kuri kaupiasi maisto grandin\u0117je, pirmiausia \u017euvyse.<\/p>\n<p>Pastaraisiais metais situacij\u0105 tikslinti leid\u017eia pa\u017eangesn\u0117s povandenin\u0117s technologijos. Norvegijos pakran\u010di\u0173 administracija \u201eKystverket\u201c 2025 metais atliko U-864 ap\u017ei\u016br\u0105 nuotoliniu b\u016bdu valdomais povandeniniais robotais, naudodama 4K vaizdo kameras, fotogrametrij\u0105 ir akustinius matavimus, o surinkti duomenys leido sudaryti trimat\u012f nuolau\u017e\u0173 ir dugno model\u012f.<\/p>\n<p>Did\u017eiausias i\u0161\u0161\u016bkis \u2013 sprendimas, k\u0105 daryti su pavojingu kroviniu. Viena vertus, teori\u0161kai dal\u012f gyvsidabrio b\u016bt\u0173 galima i\u0161kelti, ta\u010diau pati operacija gali sujudinti u\u017eter\u0161tas nuos\u0117das ir i\u0161plisti ter\u0161alams.<\/p>\n<p>Tokios rizikos realum\u0105 parod\u0117 2026 metais vykdyti darbai, kai i\u0161 nuolau\u017e\u0173 buvo i\u0161kelta 22 talpyklos. Pirminiai vertinimai rod\u0117, kad apie 80 proc. talpykl\u0173 buvo pa\u017eeistos ir leido, \u012f krant\u0105 i\u0161gabenta ma\u017edaug pus\u0117 tonos gyvsidabrio, ta\u010diau tuo pa\u010diu fiksuota, kad tar\u0161a i\u0161 darb\u0173 zonos pateko ir \u012f vanden\u012f.<\/p>\n<p>D\u0117l to Norvegijoje jau ne vienerius metus t\u0119siasi gin\u010das: ar siekti plataus masto i\u0161k\u0117limo, ar nuolau\u017eas ir u\u017eter\u0161t\u0105 dugn\u0105 u\u017edengti, kad ter\u0161alai b\u016bt\u0173 izoliuoti. \u201eKystverket\u201c po 2026 met\u0173 patirties v\u0117l rekomendavo dengimo sprendim\u0105, argumentuodama, kad masinis krovini\u0173 i\u0161\u0117mimas gali sukelti didesn\u0119 tar\u0161\u0105 nei jos pa\u0161alint\u0173.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto ir u\u017edengimas neb\u016bt\u0173 galutinis ta\u0161kas, nes tok\u012f barjer\u0105 reik\u0117t\u0173 ilgai steb\u0117ti ir pri\u017ei\u016br\u0117ti. Tuo pat metu Norvegijos institucijos jau daug met\u0173 tiria regiono \u017euvis ir v\u0117\u017eiagyvius, o iki \u0161iol rezultatai rodo stabil\u0173 arba \u017eem\u0105 gyvsidabrio lyg\u012f, kuris, j\u0173 vertinimu, nekelia papildomo nerimo gyventojams.<\/p>\n<p>Fedj\u0117 bendruomen\u0117 gyvena \u017einodama, kad vos keli kilometrai nuo kranto yra istorinis karo reliktas, kurio poveikis gamtai dar ne iki galo ai\u0161kus. Technologijos leid\u017eia vis tiksliau \u012fvertinti nuolau\u017e\u0173 b\u016bkl\u0119, ta\u010diau sprendimas, ar U-864 \u201eu\u017erakinti\u201c j\u016bros dugne, ar bandyti i\u0161kelti jo krovin\u012f, i\u0161lieka politinis ir aplinkosauginis galvos\u016bkis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Prie Norvegijos Fedj\u0117 150 m gylyje guli naci\u0173 U-864 su gyvsidabrio kroviniu: svarstoma, ar j\u012f i\u0161kelti, ar visam laikui u\u017edengti.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":55684,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[16661,42950,20557,42952,6340,15289,42951],"miestas":[],"class_list":["post-55683","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-antrojo-pasaulinio-karo-istorija","tag-fedje","tag-gyvsidabris","tag-kystverket","tag-norvegija","tag-povandeniniai-laivai","tag-u-864"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55683","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55683"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55683\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/55684"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55683"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55683"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55683"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55683"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}