{"id":55730,"date":"2026-09-19T18:37:37","date_gmt":"2026-09-19T18:37:37","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/19\/80-000-metu-senumo-radinys-uzbekistane-vercia-perrasyti-zmogaus-kelione-is-afrikos\/"},"modified":"2026-09-19T18:37:37","modified_gmt":"2026-09-19T18:37:37","slug":"80-000-metu-senumo-radinys-uzbekistane-vercia-perrasyti-zmogaus-kelione-is-afrikos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/19\/80-000-metu-senumo-radinys-uzbekistane-vercia-perrasyti-zmogaus-kelione-is-afrikos\/","title":{"rendered":"80 000 met\u0173 senumo radinys Uzbekistane ver\u010dia perra\u0161yti \u017emogaus kelion\u0119 i\u0161 Afrikos"},"content":{"rendered":"<p>Uzbekistano Tienshanio kalnuose esantis Obi-Rachmat urvas pateik\u0117 radini\u0173, galin\u010di\u0173 pakeisti supratim\u0105, kada ir kaip m\u016bs\u0173 r\u016b\u0161is plito u\u017e Afrikos rib\u0173. I\u0161 ma\u017edaug 80 000 met\u0173 senumo sluoksni\u0173 i\u0161keltos itin ma\u017eos akmens skeveldros savo forma primena miniati\u016brinius str\u0117li\u0173 antgalius.<\/p>\n<p>Archeolog\u0173 teigimu, tokio tipo objektai svarb\u016bs ne vien d\u0117l am\u017eiaus, bet ir d\u0117l galimos funkcijos. Jei interpretacija pasitvirtins, tai reik\u0161t\u0173, kad sud\u0117tingesn\u0117 tolimojo nuotolio med\u017eiokl\u0117s technologija Eurazijos gilumoje gal\u0117jo b\u016bti naudojama gerokai anks\u010diau, nei manyta iki \u0161iol.<\/p>\n<h2>Kas rasta Obi-Rachmat urve<\/h2>\n<p>Obi-Rachmat yra ma\u017edaug 1 250 metr\u0173 auk\u0161tyje vir\u0161 j\u016bros lygio, o jo stratigrafin\u0117 seka apima laikotarp\u012f ma\u017edaug nuo 80 000 iki 40 000 met\u0173. Ilgame\u010diai tyrimai \u010dia atskleid\u0117 gaus\u0173 akmens \u012franki\u0173 rinkin\u012f: a\u0161menis, stambesnius nuoskilus ir smulkias ruo\u0161ini\u0173 dalis.<\/p>\n<p>Seniausiuose sluoksniuose aptikti trikampiai akmens fragmentai yra ma\u017eesni nei 2 centimetr\u0173 plo\u010dio ir sveria vos kelis gramus. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio jie gal\u0117jo atrodyti kaip atsitiktin\u0117s skaldymo atliekos, ta\u010diau mikroskopin\u0117 analiz\u0117 parod\u0117 pa\u017eeidim\u0173 p\u0117dsakus, b\u016bdingus sm\u016bgiui \u012f taikin\u012f.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai nurodo, kad \u0161ie fragmentai per ma\u017ei ir per trap\u016bs, kad tikt\u0173 sunkioms ietims ar svaidomosioms ietims. J\u0173 matmenys labiau atitinka lengv\u0173 str\u0117li\u0173 antgalius, tod\u0117l keliama hipotez\u0117 apie ankstyv\u0105 lank\u0173 ir str\u0117li\u0173 technologijos naudojim\u0105 arba bent jau labai lengv\u0173 metamojo ginklo antgali\u0173 tradicij\u0105.<\/p>\n<h2>Kas gal\u0117jo tai pagaminti<\/h2>\n<p>Vienas svarbiausi\u0173 klausim\u0173 yra autoryst\u0117. Tuo laikotarpiu Centrin\u0117je Azijoje gal\u0117jo gyventi ne tik Homo sapiens, bet ir neandertalie\u010diai, tod\u0117l vien akmens dirbini\u0173 nepakanka galutinai priskirti technologij\u0105 konkre\u010diai \u017emogaus r\u016b\u0161iai.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto tyr\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad neandertalie\u010di\u0173 kontekstuose tokie smulk\u016bs, mikrolitiniai projektil\u0173 elementai paprastai aptinkami retai. Tuo pat metu Afrikoje su Homo sapiens siejamuose kontekstuose mikrolit\u0173 ir sud\u0117tini\u0173 ginkl\u0173 komponent\u0173 id\u0117ja yra geriau \u017einoma, tod\u0117l Obi-Rachmat radiniai dera su platesniu technologij\u0173 raidos vaizdu.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l tai svarbu migracij\u0173 istorijai<\/h2>\n<p>Reik\u0161mingu palyginimu laikomas Mandrino (Mandrin) radinynas Ronos sl\u0117nyje Pranc\u016bzijoje. Ten beveik identi\u0161ko tipo mikroskopiniai antgaliai rasti ma\u017edaug 54 000 met\u0173 senumo sluoksnyje, kuriame aptiktas ir Homo sapiens pieninis dantis.<\/p>\n<p>Jeigu Uzbekistano radini\u0173 datavimas ir interpretacija teisingi, pana\u0161i technologija Centrin\u0117je Azijoje b\u016bt\u0173 atsiradusi ma\u017edaug 26 000 met\u0173 anks\u010diau nei Vakar\u0173 Europoje ir daugiau nei 6 000 kilometr\u0173 \u012f rytus. Tai sustiprina prielaid\u0105, kad Centrin\u0117 Azija gal\u0117jo b\u016bti ankstyvas kontakt\u0173 ir jud\u0117jimo koridorius, o \u017emoni\u0173 sklaida per Eurazij\u0105 gal\u0117jo vykti sud\u0117tingesniais etapais, nei rodo supaprastintos schemos.<\/p>\n<p>Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad galutin\u0117ms i\u0161vadoms reikia daugiau tarpin\u0117s grandies radimvie\u010di\u0173 tarp Centrin\u0117s Azijos ir vakarini\u0173 Eurazijos region\u0173. Tokie duomenys leist\u0173 tiksliau susieti technologijas su konkre\u010diomis populiacijomis ir \u012fvertinti, ar tai buvo pavien\u0117 inovacija, ar platesn\u0117s migracijos bangos po\u017eymis.<\/p>\n<p>\u0160io laikotarpio tyrimuose ypa\u010d svarb\u016bs modern\u016bs datavimo metodai, i\u0161sami nusid\u0117v\u0117jimo analiz\u0117 ir platesni palyginimai su Afrikos bei Europos radiniais. B\u016btent toki\u0173 duomen\u0173 sankirta ir leid\u017eia per\u017ei\u016br\u0117ti senas hipotezes apie tai, kada m\u016bs\u0173 r\u016b\u0161is pasiek\u0117 Eurazijos \u0161ird\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Uzbekistano Obi-Rachmat urve rasti 80 000 met\u0173 senumo mikrolitai gali rodyti ankstyv\u0105 str\u0117li\u0173 antgali\u0173 technologij\u0105 ir keisti migracij\u0173 vaizd\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":55731,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,5910,42988,674,3209,42987,2478],"miestas":[],"class_list":["post-55730","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-homo-sapiens","tag-lankai-ir-streles","tag-migracija","tag-neandertalieciai","tag-obi-rachmat","tag-uzbekistanas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55730","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55730"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55730\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/55731"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55730"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55730"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55730"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55730"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}