Nuo 2020 met\u0173 Antarktidos ledo skydas, remiantis palydoviniais matavimais, netik\u0117tai fiksuoja mas\u0117s prieaug\u012f. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tai nerei\u0161kia, jog globalus at\u0161ilimas sustojo, o veikiau atspindi trumpalaikius klimato sistemos svyravimus.<\/p>\n
Naujausi darbai sieja \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f su didesniu sniego kiekiu Ryt\u0173 Antarktidoje. B\u016btent gausesni krituliai gali laikinai padidinti ledo mas\u0119 net ir \u0161ylant planetai, nes \u0161iltesn\u0117 atmosfera paj\u0117gia i\u0161laikyti daugiau dr\u0117gm\u0117s.<\/p>\n
Kas paskatino daugiau sniego?<\/p>\n
Mokslininkai nurodo, kad svarb\u0173 vaidmen\u012f gal\u0117jo suvaidinti \u012f\u0161il\u0119s vandenynas tropikuose, ypa\u010d regione, kur susitinka vakarin\u0117 Ramiojo vandenyno dalis ir rytin\u0117 Indijos vandenyno dalis. Toks ilgiau trunkantis \u0161ilumos perteklius gali pakeisti atmosferos cirkuliacij\u0105 ir dr\u0117gm\u0117s perna\u0161\u0105 \u012f pietus.<\/p>\n
2021\u20132023 metais, tyr\u0117j\u0173 vertinimu, susiformavo atmosferini\u0173 bang\u0173 grandin\u0117, susijusi su Rossby bangomis, kuri nukreip\u0117 daugiau dr\u0117gm\u0117s Antarktidos link. Dalis papildomos dr\u0117gm\u0117s atkeliauja vadinamosiomis atmosferos up\u0117mis, kurios trumpais laikotarpiais atgabena did\u017eiulius vandens gar\u0173 kiekius ir sukelia intensyvius snygius.<\/p>\n
Kod\u0117l tai n\u0117ra \u201egera \u017einia\u201c klimatui?<\/p>\n
Net jei Ryt\u0173 Antarktidoje laikinai daug\u0117ja sniego ir ledo mas\u0117s, Vakar\u0173 Antarktida i\u0161lieka pa\u017eeid\u017eiama d\u0117l \u0161iltesnio vandenyno poveikio ledo lentynoms ir spart\u0117jan\u010dio ledyn\u0173 slinkimo \u012f j\u016br\u0105. Tai rei\u0161kia, kad trumpalaikis prieaugis vienoje \u017eemyno dalyje gali tik i\u0161 dalies kompensuoti nuostolius kitoje.<\/p>\n
Be to, keli metai su ma\u017eiau atmosferos upi\u0173 ar pasikeitusia cirkuliacija gali greitai apversti balans\u0105. Tod\u0117l tyr\u0117jai \u0161\u012f epizod\u0105 vertina kaip trap\u0173, nuo nat\u016brali\u0173 svyravim\u0173 priklausant\u012f laikotarp\u012f, o ne ilgalaik\u0119 tendencij\u0105.<\/p>\n
K\u0105 rodo palydovai ir kokia rizika i\u0161lieka?<\/p>\n
Antarktidos mas\u0117s poky\u010diai da\u017enai vertinami naudojant gravitacini\u0173 matavim\u0173 palydov\u0173 duomenis, kurie leid\u017eia aptikti, kur ir kiek kei\u010diasi ledo skyd\u0105 sudaran\u010dios mas\u0117s. Tokie steb\u0117jimai padeda atskirti regionus, kur ledo daug\u0117ja d\u0117l snygio, nuo viet\u0173, kur ledo netenkama d\u0117l tirpsmo ir ledyn\u0173 \u201enutek\u0117jimo\u201c \u012f vandenyn\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai primena, kad Antarktidos ledo skydas turi mil\u017eini\u0161k\u0105 j\u016bros lyg\u012f kelti galin\u010dio vandens atsarg\u0105: visi\u0161kas jo i\u0161tirpimas teori\u0161kai reik\u0161t\u0173 apie 58 metr\u0173 pasaulinio vandenyno lygio kilim\u0105. D\u0117l to net ir laikini mas\u0117s prieaugiai nekei\u010dia esminio klausimo: ilgalaik\u0117 rizika i\u0161lieka, jei \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisijos nema\u017e\u0117s.<\/p>\n
\u201eAntarktida \u0161iuo metu yra trapaus balanso b\u016bsenoje\u201c, \u2013 sak\u0117 klimatolog\u0117 Ruth Mottram.<\/p>\n
Jos teigimu, nors gausesni snygiai kur\u012f laik\u0105 gali padaryti mas\u0117s balans\u0105 teigiam\u0105, ledo tek\u0117jimas \u012f vandenyn\u0105 kai kuriose vietose tuo pat metu greit\u0117ja. Tai rei\u0161kia, kad dabartin\u0119 situacij\u0105 reik\u0117t\u0173 vertinti kaip signal\u0105 apie sud\u0117ting\u0105 klimato sistemos dinamik\u0105, o ne kaip paneigim\u0105, kad planeta \u0161yla.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nuo 2020 met\u0173 Antarktidoje fiksuojamas ledo mas\u0117s prieaugis, ta\u010diau mokslininkai ai\u0161kina: tai laikinas snygi\u0173 ir atmosferos cirkuliacijos efektas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[4540,43019,101,31022,673,43021,43020],"miestas":[],"class_list":["post-55797","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-antarktida","tag-atmosferos-upes","tag-ekologija","tag-globalus-atsilimas","tag-klimato-kaita","tag-nasa-grace","tag-rossby-bangos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55797","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55797"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55797\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55797"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55797"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55797"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55797"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}