\u0160iandien Antarktida yra ledyn\u0173 sukaustytas \u017eemynas, ta\u010diau nauji geologiniai duomenys rodo visai kitok\u012f jos veid\u0105 tolimoje praeityje. Mokslininkai teigia, kad ma\u017edaug prie\u0161 90 mln. met\u0173 \u010dia augo mi\u0161kai, o kra\u0161tovaizd\u012f periodi\u0161kai niokojo gaisrai.<\/p>\n
Tokias i\u0161vadas leid\u017eia daryti i\u0161 Vakar\u0173 Antarktidos, Amundseno j\u016bros rajono, i\u0161gautas nuos\u0117d\u0173 gr\u0119\u017einys. Jame aptikta itin gerai i\u0161silaikiusi senovin\u0117 mi\u0161ko dirva, gausi \u017eiedadulki\u0173 ir spor\u0173, taip pat \u0161akn\u0173 tinklas, rodantis, kad aplinka tuo metu buvo \u017ealia ir ve\u0161li.<\/p>\n
Ypating\u0105 d\u0117mes\u012f tyr\u0117jai skyr\u0117 gaisr\u0173 p\u0117dsakams. Nuos\u0117dose jie rado kelis skirtingus \u201epara\u0161us\u201c: anglies daleli\u0173, gintaro ir durpini\u0173 saman\u0173 spor\u0173, kurios leid\u017eia atkurti tuometines ekosistemas ir j\u0173 kait\u0105.<\/p>\n
Anglies fragment\u0173 analiz\u0117 rodo, kad dalis j\u0173 susidar\u0117 degant mink\u0161tai spygliuo\u010di\u0173 medienai palyginti \u017eemoje temperat\u016broje. Tai svarbu, nes padeda suprasti, kokio tipo augalija vyravo ir kokiomis s\u0105lygomis ugnis gal\u0117jo plisti net ir tuometin\u0117je, prie Piet\u0173 a\u0161igalio esan\u010dioje, platumoje.<\/p>\n
Gintaras \u0161iuo atveju laikomas suakmen\u0117jusia med\u017ei\u0173 sak\u0173 med\u017eiaga, kuri gal\u0117jo tek\u0117ti kamienais ir \u201eu\u017esandarinti\u201c ugnies pa\u017eeistas vietas. O durpini\u0173 saman\u0173 spor\u0173 gausa signalizuoja, kad regione gal\u0117jo b\u016bti auk\u0161tapelk\u0117s ar dr\u0117gnos, durp\u0117jan\u010dios buvein\u0117s.<\/p>\n
Mokslininkai \u0161iuos radinius sieja su v\u0117lyvuoju kreidos periodu, kai Antarktida buvo kitaip i\u0161sid\u0117s\u010diusi ir tur\u0117jo glaudesni\u0173 geologini\u0173 ry\u0161i\u0173 su Australija. Remiantis tyr\u0117j\u0173 vertinimais, vidutin\u0117 metin\u0117 temperat\u016bra gal\u0117jo siekti apie 12 laipsni\u0173 Celsijaus, o klimatui b\u016bdingi ir sausesni tarpsniai, ir gausesni krituliai.<\/p>\n
Tokie kontrastai didina gaisr\u0173 tikimyb\u0119: sausr\u0173 metu augalija i\u0161d\u017ei\u016bsta, o audr\u0173 laikotarpiu \u017eaibai gali tapti u\u017esiliepsnojim\u0173 \u0161altiniu. D\u0117l to mi\u0161k\u0173 gaisrai, nors ir atrodantys ne\u012ftik\u0117tini \u0161iandienin\u0117je Antarktidoje, tuomet gal\u0117jo b\u016bti pasikartojantis rei\u0161kinys.<\/p>\n
\u0160ie duomenys svarb\u016bs ne tik kaip intriguojanti istorija apie \u201e\u017eali\u0105j\u0105\u201c Antarktid\u0105. Jie padeda tikslinti \u017dem\u0117s klimato modelius, suprasti, kaip \u0161iltesnis pasaulis veik\u0117 poliarines ekosistemas, ir kokie procesai l\u0117m\u0117 dr\u0117gn\u0173 mi\u0161k\u0173 bei pelki\u0173 pl\u0117tr\u0105 net itin auk\u0161tose platumose.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 teigimu, nuos\u0117d\u0173 gr\u0119\u017einiai yra vienas patikimiausi\u0173 b\u016bd\u0173 rekonstruoti senovin\u0119 aplink\u0105, nes juose i\u0161lieka ir cheminiai, ir biologiniai \u201ep\u0117dsakai\u201c. Tolimesni tyrimai tur\u0117t\u0173 patikslinti, kokie augalai dominavo, kaip da\u017enai kilo gaisrai ir kaip greitai po j\u0173 atsistatydavo ekosistemos.<\/p>\n
Pastaraisiais metais Antarktida i\u0161lieka ir aktyvi \u0161iuolaikini\u0173 tyrim\u0173 kryptis, susijusi su ozono sluoksnio kaita bei atmosferos procesais. Ta\u010diau \u0161is atradimas primena, kad \u017eemyno istorija daug turtingesn\u0117, nei leid\u017eia manyti dabartinis ledinis peiza\u017eas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyr\u0117jai nuos\u0117d\u0173 gr\u0119\u017einyje Vakar\u0173 Antarktidoje aptiko mi\u0161ko dirvos, anglies ir gintaro, rodan\u010di\u0173, kad prie\u0161 90 mln. met\u0173 \u010dia augo mi\u0161kai ir kilo gaisrai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[4540,101,1528,3698,43023,31166,43022],"miestas":[],"class_list":["post-55798","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-antarktida","tag-ekologija","tag-kreidos-periodas","tag-misku-gaisrai","tag-nuosedu-greziniai","tag-paleoklimatas","tag-vakaru-antarktida"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55798","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55798"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55798\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55798"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55798"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55798"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55798"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}