Australijos Kvinslando universiteto mokslininkai nustat\u0117, kad sausumos sraigi\u0173 kiautuose gali b\u016bti u\u017ekoduota ekstremali\u0173 or\u0173 istorija. Tyrimas rodo, kad kiauto augimo \u201ejuostos\u201c fiksuoja aplinkos poky\u010dius pana\u0161iai kaip med\u017ei\u0173 riev\u0117s.<\/p>\n
Sraig\u0117s kiautas auga ne ple\u010diantis \u012f plot\u012f, o ilg\u0117jant ties kiauto anga. Mantija, specialus sraig\u0117s organas, i\u0161skiria kalcio karbonat\u0105, kuris sukiet\u0117j\u0119s sudaro nauj\u0105 kiauto sluoksn\u012f ir taip palieka chronologin\u012f \u012fra\u0161\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai analizavo Biggenden juostuotosios sraig\u0117s Figuladra bayensis kiaut\u0105, rast\u0105 Coalstoun Lakes nacionaliniame parke. Auk\u0161tos skyros radiokarbono datavimas kai kuriose augimo juostose parod\u0117 padid\u0117jus\u012f radiokarbono kiek\u012f, siejam\u0105 su branduoliniais bandymais Australijoje 1960-aisiais.<\/p>\n
\u201eNaudojome auk\u0161tos skyros radiokarbono datavim\u0105, kad nustatytume kiauto augimo juost\u0173 am\u017ei\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrimui vadovav\u0119s geologas ir aplinkotyros mokslininkas Nicholas Patton.<\/p>\n
\u201eKiaute aptikome padid\u0117jus\u012f radiokarbono kiek\u012f, susijus\u012f su 1960-\u0173j\u0173 bandymais, tod\u0117l gal\u0117jome datuoti augimo juostas ir nustatyti, kad sraig\u0117 gyveno apie 4,5 met\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 Nicholas Patton.<\/p>\n
Be radiokarbono, kiaute \u201eu\u017esirakina\u201c ir anglies bei deguonies izotopai, leid\u017eiantys atsekti klimato ir aplinkos s\u0105lygas, taip pat netiesiogiai spr\u0119sti apie mityb\u0105. Tokie izotopiniai \u201epara\u0161ai\u201c da\u017enai naudojami paleoklimato tyrimuose, kai siekiama atkurti laikotarpius, kuri\u0173 meteorologiniai steb\u0117jimai neapima.<\/p>\n
Mokslininkai pasteb\u0117jo, kad sraig\u0117s kiautas augo ne tolygiai: buvo spartaus augimo tarpsni\u0173 ir period\u0173, kai augimas beveik sustojo. Kai kuriais metais augimo tempas smarkiai skyr\u0117si, o tai leido \u012ftarti, kad lemiamas veiksnys buvo ne \u201e\u012fprastas\u201c sezoni\u0161kumas.<\/p>\n
\u201eRezultatai parod\u0117, kad sraig\u0117 reagavo \u012f ekstremalius krituli\u0173 \u012fvykius, o ne \u012f bendr\u0105 metin\u012f dr\u0117gnum\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 aplinkotyros mokslininkas Jamie Schulmeister.<\/p>\n
Tyr\u0117jai spartaus augimo fazes susiejo su itin gausiomis li\u016btimis po 2015 ir 2017 metais regione fiksuot\u0173 tropini\u0173 ciklon\u0173. Anot j\u0173, tokie epizodai kiaute paliko ai\u0161kiai i\u0161skiriamas augimo atkarpas, leid\u017eian\u010dias sieti biologin\u012f \u012fra\u0161\u0105 su konkre\u010diais ekstremaliais rei\u0161kiniais.<\/p>\n
Tyrimo autoriai pabr\u0117\u017eia, kad kiautai, b\u016bdami mineralin\u0117s kilm\u0117s, aplinkoje i\u0161lieka gerokai ilgiau nei patys gyv\u016bnai. D\u0117l to, radus kiaut\u0173 skirtinguose nuogul\u0173 sluoksniuose ir sujungus j\u0173 \u201easmenines\u201c laiko juostas, b\u016bt\u0173 galima rekonstruoti ekstremali\u0173 krituli\u0173 ar ciklon\u0173 p\u0117dsakus ir gerokai senesniais laikotarpiais.<\/p>\n
\u201eJei rasime kiaut\u0173 skirtinguose nuogul\u0173 sluoksniuose, gal\u0117sime sujungti atskirus \u012fra\u0161us ir \u0161i\u0105 informacij\u0105 nukelti dar toliau \u012f praeit\u012f\u201c, \u2013 sak\u0117 Nicholas Patton.<\/p>\n
\u0160is darbas \u012fsilieja \u012f spar\u010diai augan\u010di\u0105 krypt\u012f, kai klimato praeitis atkuriama pasitelkiant vadinamuosius nat\u016bralius archyvus, pavyzd\u017eiui, med\u017ei\u0173 rieves, ledo gr\u0119\u017einius, koralus ar urv\u0173 nuogulas. Kuo daugiau nepriklausom\u0173 \u201earchyv\u0173\u201c sutampa, tuo patikimesnis tampa ekstremali\u0173 rei\u0161kini\u0173 da\u017enio ir intensyvumo vertinimas ilgalaik\u0117je perspektyvoje.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas moksliniame \u017eurnale The Holocene.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kvinslando universiteto tyr\u0117jai parod\u0117, kad sraigi\u0173 kiautai gali fiksuoti ekstremalias li\u016btis ir ciklonus, pad\u0117dami atkurti senesni\u0173 laik\u0173 or\u0173 istorij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":55811,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[43038,34125,673,15933,16360,9593],"miestas":[],"class_list":["post-55810","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-ciklonai","tag-izotopai","tag-klimato-kaita","tag-kvinslando-universitetas","tag-radiokarbono-datavimas","tag-sraiges"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55810","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55810"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55810\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/55811"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55810"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55810"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55810"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55810"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}