Antarktida da\u017eniausiai \u012fsivaizduojama kaip ledu sukaustytas \u017eemynas, ta\u010diau po storu ledo skydu gali slyp\u0117ti gerokai dramati\u0161kesn\u0117 istorija. Naujas tyrimas rodo, kad po Antarktidos ledu gali b\u016bti u\u017ekastos senovini\u0173 kaln\u0173 grandini\u0173 \u201e\u0161aknys\u201c, kadaise prilygusios \u0161iandienos Himalajams.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 teigimu, \u0161ie mil\u017eini\u0161ki kalnai gal\u0117jo prisid\u0117ti prie s\u0105lyg\u0173, kurios v\u0117liau leido suklest\u0117ti sud\u0117tingai gyvybei vandenynuose. Id\u0117ja paremta ne tiesioginiais gr\u0119\u017einiais, o itin patvari\u0173 mineral\u0173, cirkon\u0173, analize.<\/p>\n
Cirkonai yra itin atspar\u016bs kristalai, i\u0161saugantys uolien\u0173 \u201epara\u0161\u0105\u201c net tada, kai pa\u010dios uolienos seniai suirusios. J\u0173 chemin\u0117 sud\u0117tis ir urano bei \u0161vino izotop\u0173 santykiai leid\u017eia datuoti, kada ir kokiomis s\u0105lygomis susiformavo uolienos, i\u0161 kuri\u0173 \u0161ie gr\u016bdeliai kilo.<\/p>\n
Kadangi daugiau nei 99,5 proc. Antarktidos dengia ledas, tiesiogiai tirti \u017eemyno geologij\u0105 sunku. Tod\u0117l tyr\u0117jai r\u0117m\u0117si cirkonais, kurie i\u0161 Antarktidos buvo perne\u0161ti \u012f vandenyn\u0173 nuos\u0117das, ir sujung\u0117 1 712 naujai i\u0161tirt\u0173 gr\u016bdeli\u0173 duomenis su ankstesniais Antarktidos cirkon\u0173 tyrimais.<\/p>\n
Analiz\u0117 atskleid\u0117 ypa\u010d ry\u0161k\u0173 am\u017eiaus \u201epik\u0105\u201c laikotarpiu ma\u017edaug prie\u0161 650\u2013450 milijon\u0173 met\u0173, kai formavosi super\u017eemynas Gondvana. \u012etraukus Antarktidos duomenis \u012f pasaulin\u0119 duomen\u0173 baz\u0119, Gondvanos kalnodaros signalas tapo vienu did\u017eiausi\u0173 tokio tipo p\u0117dsak\u0173 visame rinkinyje.<\/p>\n
Vienas svarbiausi\u0173 tyrimo akcent\u0173 \u2013 dalis cirkon\u0173 rodo susidarym\u0105 s\u0105lygomis, b\u016bdingomis itin auk\u0161t\u0173 kaln\u0173 gilumin\u0117ms \u201e\u0161aknims\u201c, kur uolienas veikia did\u017eiulis sl\u0117gis. Tai sustiprina hipotez\u0119, kad susid\u016brus dabartin\u0117s Antarktidos, Indijos, Australijos ir Kalahario kraton\u0173 masyvams gal\u0117jo i\u0161kilti Himalaj\u0173 masto kaln\u0173 juostos.<\/p>\n
Tokie kalnai kyla ne vien tam, kad v\u0117liau b\u016bt\u0173 nu\u0161lifuoti erozijos. Ardant kalnams, \u012f aplinkinius vandenynus patenka did\u017eiuliai kiekiai nuos\u0117d\u0173 ir chemini\u0173 element\u0173, ypa\u010d fosforo ir gele\u017eies, kurie skatina pirmin\u0119 produkcij\u0105 \u2013 dumbli\u0173 ir cianobakterij\u0173 augim\u0105.<\/p>\n
Didesn\u0117 pirmin\u0117 produkcija rei\u0161kia daugiau organin\u0117s med\u017eiagos ir daugiau fotosintez\u0117s metu pagaminamo deguonies. Ta\u010diau vien gamybos nepakanka: kad deguonies lygis atmosferoje augt\u0173, dalis organin\u0117s anglies turi b\u016bti greitai palaidota nuos\u0117dose, kitaip ji suyra ir deguonis v\u0117l \u201esunaudojamas\u201c chemin\u0117se reakcijose.<\/p>\n
Tyr\u0117jai teigia, kad Gondvanos kaln\u0173 erozija gal\u0117jo sukurti b\u016btent tok\u012f mechanizm\u0105: did\u017eiuliai nuos\u0117d\u0173 srautai greitai u\u017eklojo organine anglimi ir sulfidu turtingas nuogulas, pad\u0117dami ilgesniam laikui \u201eu\u017erakinti\u201c angl\u012f ir taip palengvindami deguonies kaupim\u0105si.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad nenori tiesiogiai teigti, jog Antarktidos superkalnai suk\u0117l\u0117 kambro sprogim\u0105 \u2013 laikotarp\u012f, kai ankstyvajame paleozojuje spar\u010diai i\u0161augo gyv\u016bn\u0173 \u012fvairov\u0117. Grei\u010diau kalbama apie palankias aplinkos s\u0105lygas: daugiau maisto j\u016br\u0173 ekosistemose, daugiau deguonies ir daugiau chemini\u0173 \u201estatybini\u0173 blok\u0173\u201c, reikaling\u0173, pavyzd\u017eiui, mineralizuotiems skeletams.<\/p>\n
Vis d\u0117lto lieka neapibr\u0117\u017etum\u0173. Tyr\u0117jai pripa\u017e\u012fsta, kad atmosferos deguonies kilimo laikas ir mastas n\u0117ra pakankamai tiksliai rekonstruoti, o j\u0173 skai\u010diavimai patys savaime dar ne\u012frodo prie\u017eastinio ry\u0161io.<\/p>\n
Taip pat minimi ir ankstesni, ma\u017edaug prie\u0161 800 milijon\u0173 met\u0173 fiksuojami deguonies chemijos poky\u010diai, kuri\u0173 \u0161is modelis iki galo nepaai\u0161kina. Nepaisant to, nauji cirkon\u0173 duomenys sustiprina bendr\u0105 scenarij\u0173: \u017eemynams susid\u016brus kyla kalnai, jie ardomi, maistin\u0117s med\u017eiagos u\u017elieja vandenynus, o nuos\u0117dos padeda palaidoti angl\u012f \u2013 ir po ilgo geologinio \u201egrandininio\u201c proceso gyvybei atsiveria naujos galimyb\u0117s.<\/p>\n
Jei po Antarktidos ledu i\u0161 ties\u0173 slypi sen\u0173j\u0173 kaln\u0173 \u201e\u0161aknys\u201c ir dalis mil\u017eini\u0161k\u0173 nuos\u0117dini\u0173 k\u016bn\u0173, ateities tyrimai \u2013 nuo geofizini\u0173 matavim\u0173 iki kryptingesni\u0173 gr\u0119\u017eini\u0173 \u2013 gal\u0117t\u0173 pateikti dar tvirtesni\u0173 \u012frodym\u0173. Kol kas cirkonai primena, kad net ledo tyloje gali b\u016bti u\u017ekoduota istorija, pakeitusi visos planetos biologin\u0119 raid\u0105.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas mokslo \u017eurnale \u201eEarth and Planetary Science Letters\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas rodo, kad po Antarktidos ledu gali slyp\u0117ti kadaise Himalajams prilygusi\u0173 kaln\u0173 \u201e\u0161aknys\u201c, gal\u0117jusios keisti vandenyn\u0173 chemij\u0105 ir deguon\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":55813,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4540,43039,6571,874,27843,30856,36911],"miestas":[],"class_list":["post-55812","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-antarktida","tag-australijos-nacionalinis-universitetas","tag-cirkonai","tag-geologija","tag-gondvana","tag-kambro-sprogimas","tag-vandenynu-chemija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55812","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55812"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55812\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/55813"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55812"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55812"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55812"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55812"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}