Italijos premjer\u0117 Giorgia Meloni paskelb\u0117, kad Vyriausyb\u0117 artimiausiu metu svarstys \u0161vietimui skirt\u0105 \u012fstatymo projekt\u0105. Juo si\u016bloma u\u017edrausti pamokose d\u0117v\u0117ti veid\u0105 visi\u0161kai dengian\u010dius apdarus, tokius kaip burka ir nikabas, bei nustatyti did\u017eiausi\u0105 u\u017esienio mokini\u0173 dal\u012f kiekvienoje klas\u0117je.<\/p>\n
Pasak premjer\u0117s, tikslas yra geresn\u0117 integracija ir sklandesnis mokymas, kai dalis vaik\u0173 nemoka ital\u0173 kalbos. Kartu numatoma, kad t\u0117vams, kuri\u0173 vaikai susiduria su rimtomis integracijos problemomis, b\u016bt\u0173 taikomas reikalavimas mokytis ital\u0173 kalbos.<\/p>\n
Meloni min\u0117jo burk\u0105 ir nikab\u0105, ta\u010diau realus reguliavimas priklausys nuo to, kaip draudimas bus suformuluotas \u012fstatyme. Burka paprastai apib\u016bdinama kaip vis\u0105 k\u016bn\u0105 dengianti apranga su aki\u0173 tinkleliu, o nikabas dengia veid\u0105 palikdamas tik aki\u0173 ply\u0161\u012f.<\/p>\n
Vie\u0161ose diskusijose da\u017enai minimas ir hid\u017eabas, ta\u010diau jis neu\u017edengia veido. D\u0117l to tik\u0117tina, kad draudimo a\u0161is b\u016bt\u0173 veido atpa\u017e\u012fstamumas mokykloje, o ne bet koks religinis galvos apdangalas.<\/p>\n
Veido dengimo ribojimai Europoje n\u0117ra naujiena: kai kurios valstyb\u0117s taiko pla\u010dius draudimus vie\u0161ose erdv\u0117se, kitos renkasi dalinius apribojimus konkre\u010diose vietose. Pranc\u016bzija ir Belgija jau seniai yra \u012ftvirtinusios draudim\u0105 vie\u0161ose erdv\u0117se, o Nyderlandai taiko dalin\u012f draudim\u0105, apimant\u012f ir mokyklas.<\/p>\n
Austrijoje galioja veido dengimo ribojimai vie\u0161umoje, o nuo 2026 met\u0173 rugs\u0117jo m\u0117nesio numatytas papildomas reguliavimas mokyklose, nukreiptas \u012f tam tikrus apdarus pagal j\u0173 apra\u0161ym\u0105. Kitose \u0161alyse, pavyzd\u017eiui, Vokietijoje, nacionalinio draudimo n\u0117ra, ta\u010diau kai kurios \u017eem\u0117s riboja veid\u0105 dengian\u010dius apdarus mokyklose ar vie\u0161ajame sektoriuje.<\/p>\n
Did\u017eiausi\u0173 diskusij\u0173 gali sulaukti si\u016blymas nustatyti limit\u0105, kiek u\u017esienio mokini\u0173 gali mokytis vienoje klas\u0117je. Jei toks reguliavimas b\u016bt\u0173 priimtas \u012fstatymu, Italija gal\u0117t\u0173 tapti viena pirm\u0173j\u0173 Europos valstybi\u0173, \u012ftvirtinusi\u0173 kvot\u0105 nacionaliniu lygmeniu.<\/p>\n
Italijoje iki \u0161iol buvo taikoma ministerijos rekomendacin\u0117 nuostata d\u0117l ma\u017edaug 30 proc. ne ital\u0173 mokini\u0173 ribos, ta\u010diau praktikoje ji ne visur veik\u0117 d\u0117l demografijos ir infrastrukt\u016bros, ypa\u010d didmies\u010di\u0173 pakra\u0161\u010diuose. Meloni komanda dabar siekia \u0161i\u0105 nuostat\u0105 perkelti \u012f \u012fstatym\u0105, kad ji tapt\u0173 privaloma.<\/p>\n
Kitose \u0161alyse da\u017eniau naudojami netiesioginiai instrumentai. Pranc\u016bzijoje, kur kvotos pagal kilm\u0119 laikomos prie\u0161taraujan\u010diomis konstituciniams principams, taikomas mokykl\u0173 priskyrimo zon\u0173 perbrai\u017eymas ir klasi\u0173 dyd\u017eio ma\u017einimas didel\u0117s migracijos teritorijose, o Danijoje leid\u017eiama taikyti ribas pagal apibr\u0117\u017etas socialines ar kilm\u0117s kategorijas bei skatinti mi\u0161rias klases.<\/p>\n
Premjer\u0117s parei\u0161kimai sulauk\u0117 palaikymo dalyje valdan\u010diosios daugumos, ta\u010diau opozicija ir kai kurie teis\u0117s ekspertai kelia klausim\u0105, ar kvotos ir privalomi reikalavimai \u0161eimoms neprie\u0161taraut\u0173 konstituciniams principams. Kritikai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161vietimas turi likti prieinamas visiems, o integracija mokykloje da\u017enai laikoma viena svarbiausi\u0173 priemoni\u0173 ma\u017einant socialin\u0119 atskirt\u012f.<\/p>\n
\u201eJeigu priemon\u0117 b\u016bt\u0173 tokia grie\u017eta, kad nepilname\u010diai ir j\u0173 \u0161eimos b\u016bt\u0173 priversti keltis \u012f kitas teritorijas, tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti per daug ir konfliktuoti su integracijos tikslu\u201c, \u2013 sak\u0117 konstitucin\u0117s teis\u0117s profesorius Salvatore Curreri.<\/p>\n
\u0160alia \u0161i\u0173 diskusij\u0173, Meloni oponentai argumentuoja, kad problema tur\u0117t\u0173 b\u016bti sprend\u017eiama investicijomis \u012f kalbos mokym\u0105, papildomus mokytoj\u0173 etatus ir pagalb\u0105 mokiniams, o ne draudimais. Vis d\u0117lto vyriausyb\u0117 signalizuoja, kad projektas yra platesnio po\u017ei\u016brio \u012f integracij\u0105 dalis ir bus siekiama greito politinio sprendimo.<\/p>\n
Galutinis projekto poveikis priklausys nuo tiksli\u0173 formuluo\u010di\u0173, i\u0161im\u010di\u0173 ir \u012fgyvendinimo mechanizm\u0173: ar draudimas bus taikomas tik pamok\u0173 metu, kaip bus sprend\u017eiami tapatyb\u0117s patikrinimo atvejai, ir ar kvota bus skai\u010diuojama pagal pilietyb\u0119, gimimo viet\u0105 ar kitus kriterijus. \u0160ie aspektai grei\u010diausiai taps svarbiausi, kai \u012fstatymo projektas pasieks vie\u0161as diskusijas ir parlamentin\u012f svarstym\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Italijos premjer\u0117 Giorgia Meloni si\u016blo mokyklose drausti burk\u0105 ir nikab\u0105 bei \u012fstatymu \u012ftvirtinti u\u017esienio mokini\u0173 dalies ribas klas\u0117se.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":55830,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[43051,3591,9504,43050,14188,43053,43052],"miestas":[],"class_list":["post-55829","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-burka","tag-giorgia-meloni","tag-integracija","tag-italijos-mokyklos","tag-italijos-vyriausybe","tag-migracija-europoje","tag-nikabas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55829","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55829"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55829\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/55830"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55829"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55829"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55829"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55829"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}