Mokslininkai nustat\u0117, kad samanos gali generuoti sud\u0117ting\u0105 elektrin\u012f aktyvum\u0105, kuris pana\u0161us \u012f l\u0117tai sklindan\u010dius signal\u0173 \u201ebangavimus\u201c per vis\u0105 kolonij\u0105. Tyrimas rodo, jog samanos n\u0117ra tik atskir\u0173, nepriklausom\u0173 l\u0105steli\u0173 rinkinys, o veikiau tarpusavyje susijusi dinami\u0161ka sistema.<\/p>\n
\u0160ias i\u0161vadas pateik\u0117 tyr\u0117jas Andy Adamatzky, analizav\u0119s paprastosios \u0161luotosios samanos Brachythecium rutabulum elektrinius impulsus. Darbas publikuotas mokslo \u017eurnale Royal Society Open Science, o rezultatai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f ir \u012f platesn\u012f klausim\u0105, kaip net \u201epaprasti\u201c augalai perduoda informacij\u0105 be nerv\u0173 sistemos.<\/p>\n
K\u0105 parod\u0117 5 milijonai signal\u0173?<\/p>\n
Tyrimo metu samanos buvo stebimos laboratorijoje, \u012f j\u0173 pagalv\u0117les \u012fsmeigus elektrodus ir nuolat registruojant elektrinius poky\u010dius. Kadangi saman\u0173 fiziologiniai procesai vyksta l\u0117\u010diau nei daugelio kit\u0173 organizm\u0173, steb\u0117jimai truko apie savait\u0119, per kuri\u0105 surinkta ma\u017edaug 5 000 000 elektrini\u0173 impuls\u0173.<\/p>\n
Duomenys parod\u0117 \u201eturting\u0105 elektrini\u0173 \u012fvyki\u0173 repertuar\u0105\u201c: dalis bang\u0173 buvo greitesn\u0117s, kitos l\u0117tai svyravo, o signalai da\u017enai plito per vis\u0105 saman\u0173 pavir\u0161i\u0173, o ne apsiribodavo viena ma\u017ea zona. Pasak autoriaus, tai leid\u017eia svarstyti, kad samanos gali koordinuoti ir integruoti elektrinius signalus tiek erdv\u0117je, tiek laike.<\/p>\n
\u201eMes net steb\u0117jome impulsus, primenan\u010dius didel\u0117s amplitud\u0117s veikimo potencialus ir neuron\u0173 sekas\u201c, \u2013 sak\u0117 Andy Adamatzky.<\/p>\n
Kod\u0117l tai svarbu augal\u0173 tyrimams?<\/p>\n
Nors samanos yra vieni seniausi\u0173 sausumos augal\u0173 ir neturi i\u0161sivys\u010diusios laid\u017eiosios sistemos, jos sugeba i\u0161gyventi sud\u0117tingomis s\u0105lygomis, sudarydamos tankias \u201epagalv\u0117les\u201c. Tokios pagalv\u0117l\u0117s da\u017enai yra daugyb\u0117 atskir\u0173, ta\u010diau gimining\u0173 individ\u0173, tod\u0117l signal\u0173 sklaida per vis\u0105 darin\u012f gali b\u016bti susijusi su kolektyviniu atsaku \u012f dr\u0117gm\u0117s, \u0161viesos ar temperat\u016bros poky\u010dius.<\/p>\n
\u0160iuolaikin\u0117je augal\u0173 biologijoje vis da\u017eniau akcentuojama, kad elektriniai signalai augaluose n\u0117ra egzotika: jie siejami su reakcijomis \u012f stres\u0105, mechanin\u012f dirgikl\u012f, vandens tr\u016bkum\u0105 ar pa\u017eeidimus. Nauji saman\u0173 duomenys papildo \u0161i\u0105 krypt\u012f, nes rodo, kad net labai paprastos sandaros augalai gali tur\u0117ti elektrinio \u201ebendravimo\u201c mechanizmus, veikian\u010dius kolonijos mastu.<\/p>\n
Kas toliau: nuo ekologijos iki DI analiz\u0117s<\/p>\n
Tokio tipo matavimai atveria keli\u0105 detalesniems tyrimams, kaip elektriniai signalai susij\u0119 su ekologiniu atsparumu ir kolonij\u0173 gyvybingumu. Praktiniu po\u017ei\u016briu tai gali b\u016bti reik\u0161minga ir aplinkos steb\u0117senai, nes samanos da\u017enai naudojamos kaip jautr\u016bs indikatoriai, reaguojantys \u012f tar\u0161\u0105 ar mikroklimato poky\u010dius.<\/p>\n
Kartu tai yra ir duomen\u0173 analiz\u0117s i\u0161\u0161\u016bkis: milijonai impuls\u0173 per trump\u0105 laik\u0105 rei\u0161kia, kad svarbi\u0105 viet\u0105 gali u\u017eimti automatizuoti metodai, \u012fskaitant DI, padedantys atpa\u017einti pasikartojan\u010dius d\u0117sningumus ir galimas \u201esignalo gramatikas\u201c. Vis d\u0117lto mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tokie rezultatai nerei\u0161kia, jog samanos turi smegenis ar s\u0105mon\u0119, grei\u010diau tai signal\u0173 perdavimo ir koordinacijos rei\u0161kiniai augal\u0173 fiziologijos r\u0117muose.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Savait\u0119 registruotas saman\u0173 elektrinis aktyvumas ir 5 000 000 impuls\u0173 parod\u0117 bangas, galin\u010dias reik\u0161ti signal\u0173 perdavim\u0105 kolonijos viduje.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[43140,43138,43139,101,32717,32720,6873],"miestas":[],"class_list":["post-55951","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-andy-adamatzky","tag-augalu-komunikacija","tag-brachythecium-rutabulum","tag-ekologija","tag-elektriniai-signalai","tag-royal-society-open-science","tag-samanos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55951","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55951"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55951\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55951"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55951"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55951"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55951"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}