1949 metais \u012f subantarktin\u0119 Mariono sal\u0105 Indijos vandenyne buvo atgabentos penkios namin\u0117s kat\u0117s. I\u0161 prad\u017ei\u0173 tai atrod\u0117 prakti\u0161kas sprendimas kovoti su pel\u0117mis, kurios saloje atsirado anks\u010diau, \u017emon\u0117ms nety\u010dia jas atgabenus su laivais.<\/p>\n
Ta\u010diau izoliuotoje ekosistemoje kat\u0117s greitai tapo invazine r\u016b\u0161imi ir \u0117m\u0117 plisti. Vietoje to, kad apsiribot\u0173 grau\u017eikais, jos masi\u0161kai med\u017eiojo saloje perin\u010dius j\u016br\u0173 pauk\u0161\u010dius, kuriems iki tol beveik neteko susidurti su sausumos pl\u0117\u0161r\u016bnais.<\/p>\n
Kai invazin\u0117 r\u016b\u0161is perima kontrol\u0119<\/p>\n
Mariono sala u\u017eima apie 290 kvadratini\u0173 kilometr\u0173 ir yra svarbi pauk\u0161\u010di\u0173 per\u0117jimo vieta. Dalis r\u016b\u0161i\u0173 \u010dia suka lizdus urvuose, nes nat\u016brali\u0173 sausumos pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 ilg\u0105 laik\u0105 nebuvo, tod\u0117l pauk\u0161\u010diai netur\u0117jo efektyvi\u0173 gynybos strategij\u0173.<\/p>\n
Skai\u010diuojama, kad iki 1970-\u0173j\u0173 sulauk\u0117jusi\u0173 ka\u010di\u0173 skai\u010dius jau siek\u0117 apie 2 000, o v\u0117liau populiacija buvo dar didesn\u0117. Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, kat\u0117s gal\u0117jo sunaikinti apie 450 000 j\u016br\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 per metus, o viena r\u016b\u0161is saloje i\u0161nyko jau 1965 metais.<\/p>\n
40 met\u0173 trukusi kova<\/p>\n
Bandant suvaldyti ka\u010di\u0173 plitim\u0105 buvo imtasi keli\u0173 etap\u0173 priemoni\u0173. 1977 metais saloje panaudotas ka\u010di\u0173 panleukopenijos virusas, kuris laikinai smarkiai suma\u017eino populiacij\u0105, ta\u010diau problemos nei\u0161sprend\u0117.<\/p>\n
1986 metais prad\u0117ta plataus masto naikinimo kampanija, ap\u0117musi gaudym\u0105, med\u017eiokl\u0119, sp\u0105stus ir nuodus. Paskutin\u0117 kat\u0117 buvo sugauta 1991 met\u0173 liep\u0105, nors patikros ir paie\u0161kos t\u0119s\u0117si dar kelerius metus.<\/p>\n
Galutin\u0117 s\u0117km\u0117, kai saloje nebuvo nustatyta n\u0117 vienos kat\u0117s, patvirtinta tik po ilgesnio laikotarpio, per kur\u012f nebuvo joki\u0173 ka\u010di\u0173 po\u017eymi\u0173. Mariono sala laikoma vienu did\u017eiausi\u0173 pasaulio pavyzd\u017ei\u0173, kai pavyko visi\u0161kai i\u0161naikinti sulauk\u0117jusias kates izoliuotoje teritorijoje.<\/p>\n
Kod\u0117l ekosistema vis dar neatsistat\u0117<\/p>\n
Po ka\u010di\u0173 pa\u0161alinimo dalis pauk\u0161\u010di\u0173 populiacij\u0173 prad\u0117jo gr\u012f\u017eti, ta\u010diau visi\u0161kas ekosistemos atsigavimas neu\u017efiksuotas. Vertinama, kad pauk\u0161\u010di\u0173 lizd\u0173 skai\u010dius, lyginant su ankstesniais de\u0161imtme\u010diais, i\u0161augo tik apie 56 proc., o kai kurios r\u016b\u0161ys teb\u0117ra pa\u017eeid\u017eiamos.<\/p>\n
Pagrindin\u0117 to prie\u017eastis yra tos pa\u010dios pel\u0117s, d\u0117l kuri\u0173 kat\u0117s ir buvo atve\u017etos: jos \u0117m\u0117 aktyviai naikinti kiau\u0161inius ir jauniklius. D\u0117l to saloje vykdomos atskiros priemon\u0117s grau\u017eikams suvaldyti, o \u0161i istorija da\u017enai minima kaip pamoka, koki\u0105 kain\u0105 gali tur\u0117ti net ir ger\u0173 ketinim\u0173 \u017emoni\u0173 \u012fsiki\u0161imas \u012f izoliuotas ekosistemas.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad invazin\u0117s r\u016b\u0161ys ypa\u010d pavojingos salose, nes vietin\u0117s r\u016b\u0161ys da\u017enai b\u016bna evoliuci\u0161kai nepasirengusios naujiems pl\u0117\u0161r\u016bnams. Tod\u0117l \u0161iandien vis daugiau d\u0117mesio skiriama biologinio saugumo priemon\u0117ms, grie\u017etesnei laivybos kontrolei ir ankstyvam invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 aptikimui.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Penki\u0173 ka\u010di\u0173 atgabenimas \u012f Mariono sal\u0105 virto ekologine krize: populiacija i\u0161augo iki t\u016bkstan\u010di\u0173, o j\u0173 naikinimas truko daugiau nei 40 met\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,2328,43145,3686,32644,43143,43144],"miestas":[],"class_list":["post-55953","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-ekosistemos-atkurimas","tag-grauziku-kontrole","tag-invazines-rusys","tag-juru-pauksciai","tag-mariono-sala","tag-sulaukejusios-kates"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55953","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55953"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55953\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55953"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55953"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55953"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55953"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}