Odesos srityje, \u017demutinio Dniestro nacionalinio gamtos parko teritorijoje, u\u017efiksuota klajojanti sk\u0117ri\u0173 r\u016b\u0161is Locusta migratoria, kai patel\u0117 d\u0117jo kiau\u0161inius \u012f dirv\u0105. Apie steb\u0117jim\u0105 prane\u0161\u0117 ornitologas Serg\u0117jus Kuro\u010dkinas, pasidalij\u0119s nuotraukomis ir paai\u0161kin\u0119s, kod\u0117l vabzd\u017eiai pasirenka b\u016btent tok\u012f b\u016bd\u0105.<\/p>\n
Pasak specialisto, kiau\u0161ini\u0173 d\u0117jimas po \u017eeme padeda b\u016bsimoms lervoms i\u0161vengti i\u0161d\u017ei\u016bvimo, staigi\u0173 temperat\u016bros svyravim\u0173 ir dalies nat\u016brali\u0173 prie\u0161\u0173. Patel\u0117 trumpomis tvirtomis kiau\u0161d\u0117\u010dio ataugomis praskiria dirvo\u017eemio daleles, \u012fleid\u017eia pilvelio gal\u0105 \u012f grunt\u0105 ir kiau\u0161inius apgaubia putotomis i\u0161skyromis, kurios sukiet\u0117ja.<\/p>\n
Taip susiformuoja vadinamoji ootek\u0117 \u2013 kapsul\u0117, sutvirtinanti aplinkines \u017eem\u0117s daleles ir apsauganti sankab\u0105. Regiono klimato s\u0105lygomis klajojanti sk\u0117ri\u0173 r\u016b\u0161is da\u017eniausiai \u017eiemoja kiau\u0161inio stadijoje, o pavasar\u012f, \u012f\u0161ilus dirvai, i\u0161sirita lervos.<\/p>\n
Lervos i\u0161 prad\u017ei\u0173 b\u016bna be sparn\u0173 ir savo i\u0161vaizda primena suaug\u0117lius, tik ma\u017eesnius. Sk\u0117ri\u0173 vystymasis vyksta su nepilna metamorfoze, tod\u0117l n\u0117ra l\u0117liuk\u0117s stadijos, kaip, pavyzd\u017eiui, drugiams: augdami vabzd\u017eiai kelis kartus neriasi, kol pasiekia suaug\u0117lio stadij\u0105.<\/p>\n
Eksperto teigimu, vienas toks steb\u0117jimas savaime dar nerei\u0161kia, kad regionui gresia sk\u0117ri\u0173 antpl\u016bdis. Klajojanti sk\u0117ri\u0173 r\u016b\u0161is Odesos srities \u0161lapyn\u0117se ir prie vandens esan\u010diose \u017eolyn\u0173 buvein\u0117se laikoma nat\u016braliu gyventoju, o esant ma\u017eam gausumui individai da\u017enai laikosi i\u0161sisklaid\u0119 ir nekrenta \u012f akis.<\/p>\n
Vis d\u0117lto \u0161i r\u016b\u0161is turi savyb\u0119, kuri ir kelia daugiausia nerimo \u2013 fazin\u012f kintamum\u0105. Ilg\u0105 laik\u0105 didesn\u0117ms populiacijoms telkiantis vienoje vietoje, gali keistis elgsena, spalva ir kiti po\u017eymiai: susiformuoja vadinamoji bandos faz\u0117, kai lervos juda tankiais b\u016briais, o suaug\u0119 vabzd\u017eiai gali sudaryti migruojan\u010dius spie\u010dius.<\/p>\n
\u201eVienos patel\u0117s, dedan\u010dios kiau\u0161inius, fiksavimas n\u0117ra masinio dauginimosi \u012frodymas\u201c, \u2013 sak\u0117 Serg\u0117jus Kuro\u010dkinas.<\/p>\n
Jo teigimu, rizikai \u012fvertinti reikalingi sistemingi vabzd\u017ei\u0173 ir kiau\u0161ini\u0173 sankab\u0173 apskaitos duomenys, taip pat informacija apie augalijos b\u016bkl\u0119, dirvos dr\u0117gnum\u0105 ir oro s\u0105lygas. Viena nuotrauka gali b\u016bti vertingas gamtin\u0117s b\u016bkl\u0117s dokumentas, ta\u010diau ji n\u0117ra patikima prognoz\u0117 kitam sezonui.<\/p>\n
Ornitologas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f ir \u012f tai, kad sk\u0117riai yra svarbi mitybos grandin\u0117s dalis: didesnius tiesiasparnius lesa \u012fvair\u016bs pauk\u0161\u010diai, \u012fskaitant varn\u0117nus, startas ir pl\u0117\u0161riuosius pauk\u0161\u010dius. Taip augal\u0173 biomas\u0117, kuri\u0105 vartoja vabzd\u017eiai, virsta maistu kitiems gyv\u016bnams, o ekosistemoje persipina augal\u0173, vabzd\u017ei\u0173 ir pauk\u0161\u010di\u0173 ry\u0161iai.<\/p>\n
Kartu pabr\u0117\u017eiama, kad nat\u016bral\u016bs prie\u0161ai ne visada paj\u0117g\u016bs sustabdyti staigius populiacijos \u0161uolius, jei susiklosto itin palankios s\u0105lygos. B\u016btent tod\u0117l tiksliai nurodyta steb\u0117jimo vieta, data ir u\u017efiksuotas elgesys moksliniu po\u017ei\u016briu yra svarb\u016bs, ta\u010diau galutines i\u0161vadas apie antpl\u016bd\u017eio gr\u0117sm\u0119 gali pateikti tik nuosekl\u016bs steb\u0117jimai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Odesos srityje u\u017efiksuota klajojanti sk\u0117ri\u0173 patel\u0117, kiau\u0161inius slepianti dirvoje \u2013 ekspertai ai\u0161kina, kada toks radinys gali reik\u0161ti antpl\u016bd\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,151,43146,147,28702,43148,43147],"miestas":[],"class_list":["post-55954","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-ekosistemos","tag-locusta-migratoria","tag-odesos-sritis","tag-skeriai","tag-vabzdziu-populiacijos","tag-zemutinio-dniestro-nacionalinis-gamtos-parkas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55954","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55954"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55954\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55954"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55954"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55954"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55954"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}