Azovo j\u016bros vandens s\u016brumas pasiek\u0117 did\u017eiausi\u0105 fiksuot\u0105 lyg\u012f per vis\u0105 steb\u0117jim\u0173 istorij\u0105. Pastaruoju metu jis siekia apie 16 promili\u0173, kai prie\u0161 ma\u017edaug devynerius metus buvo apie 11 promili\u0173, tod\u0117l ekosistema kei\u010diasi spar\u010diau nei \u012fprastai.<\/p>\n
D\u0117l \u0161i\u0173 poky\u010di\u0173 ma\u017e\u0117ja biologin\u0117 \u012fvairov\u0117: vietos \u0161altiniuose ir ekspert\u0173 vertinimuose teigiama, kad \u017euv\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 skai\u010dius j\u016broje sumenko nuo ma\u017edaug 140 iki ma\u017edaug 80. Tai rei\u0161kia ne tik ma\u017eesn\u012f laimiki\u0173 pasirinkim\u0105, bet ir trapesn\u0119 maisto grandin\u0119 visai pakrantei.<\/p>\n
Nykstan\u010dios r\u016b\u0161ys ir kas lieka gausiausia<\/p>\n
Tarp vis re\u010diau sutinkam\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 minimi er\u0161ketai, kar\u0161iai, karpiai ir taran\u0117s, kurios anks\u010diau buvo \u012fprasta Azovo baseino fauna. Tuo metu da\u017eniau aptinkamos r\u016b\u0161ys, geriau pakelian\u010dios druskingesn\u012f vanden\u012f, pavyzd\u017eiui, an\u010diuviai, grundalai ir pilengai.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad didesnis s\u016brumas yra tik viena d\u0117lion\u0117s dalis. Net ir prisitaikan\u010dioms r\u016b\u0161ims svarb\u016bs ner\u0161to plotai, vandens temperat\u016bra, deguonies re\u017eimas, planktono gausa ir dugno bestuburi\u0173 b\u016bkl\u0117, tod\u0117l ekosistemos poky\u010diai paprastai i\u0161ry\u0161k\u0117ja per kelerius sezonus.<\/p>\n
Kod\u0117l s\u016brumas auga?<\/p>\n
Kaip viena pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u012fvardijamas ma\u017e\u0117jantis g\u0117lo vandens pritek\u0117jimas i\u0161 upi\u0173, ypa\u010d i\u0161 Dono baseino, kur\u012f veikia krituli\u0173 poky\u010diai ir sausros. Azovo j\u016bra yra palyginti sekli, tod\u0117l ji greitai reaguoja \u012f temperat\u016bros svyravimus, garavim\u0105 ir upi\u0173 nuot\u0117kio suma\u017e\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Be klimato veiksni\u0173, reik\u0161mingi ir \u017emogaus veiklos padariniai: u\u017etvankos, tvenkiniai, intensyvesnis vandens pa\u0117mimas \u016bkio reikm\u0117ms ir pakran\u010di\u0173 transformacijos. Ma\u017e\u0117jant g\u0117lo vandens daliai, s\u016bresnis vanduo lengviau \u201e\u012fsitvirtina\u201c, o s\u0105lygos tampa artimesn\u0117s Juodosios j\u016bros re\u017eimui.<\/p>\n
Karo poveikis ir ilgas atsik\u016brimas<\/p>\n
Ekologai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad karas regione sustiprina rizikas: did\u0117ja tar\u0161os tikimyb\u0117, nuken\u010dia pramon\u0117s infrastrukt\u016bra, dalis teritorij\u0173 u\u017eminuotos, o aplinkosaugin\u0117 kontrol\u0117 tampa fragmenti\u0161ka. Tokios aplinkyb\u0117s apsunkina ir reguliarius tyrimus, ir operatyv\u0173 tar\u0161os suvaldym\u0105.<\/p>\n
\u201e\u017duvis yra did\u017eiul\u0117s mitybos grandin\u0117s dalis, tod\u0117l pokytis viename lygyje palaipsniui atsiliepia visai ekosistemai\u201c, \u2013 sak\u0117 ekoaktyvist\u0117 Julija Marchel.<\/p>\n
Mokslininkai neatmeta, kad ilgainiui Azovo j\u016bros s\u016brumas gali priart\u0117ti prie Juodosios j\u016bros rodikli\u0173. Po karo, ekspert\u0173 vertinimu, prioritetais tur\u0117t\u0173 tapti i\u0161minavimas, vandens ir dugno nuos\u0117d\u0173 tyrimai, tar\u0161os \u017eidini\u0173 \u0161alinimas ir nat\u016brali\u0173 buveini\u0173 atk\u016brimas, ta\u010diau nat\u016bralus atsistatymas gali u\u017etrukti nuo 12 iki daugiau nei 100 met\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Azovo j\u016bros s\u016brumas pakilo iki rekordini\u0173 16 promili\u0173, o \u017euv\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 es\u0105 liko beveik perpus ma\u017eiau \u2013 ekspertai vardija prie\u017eastis ir pasekmes.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[12628,43153,101,151,673,43152,12630],"miestas":[],"class_list":["post-55957","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-azovo-jura","tag-dono-upe","tag-ekologija","tag-ekosistemos","tag-klimato-kaita","tag-surumas","tag-zuvu-istekliai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55957","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55957"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55957\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55957"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55957"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55957"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=55957"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}