{"id":56005,"date":"2026-09-21T16:39:41","date_gmt":"2026-09-21T16:39:41","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/21\/150-000-tonu-radioaktyviu-atlieku-atlante-mokslininkai-rado-statines-is-kuriu-jau-sunkiasi\/"},"modified":"2026-09-21T16:39:41","modified_gmt":"2026-09-21T16:39:41","slug":"150-000-tonu-radioaktyviu-atlieku-atlante-mokslininkai-rado-statines-is-kuriu-jau-sunkiasi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/21\/150-000-tonu-radioaktyviu-atlieku-atlante-mokslininkai-rado-statines-is-kuriu-jau-sunkiasi\/","title":{"rendered":"150 000 ton\u0173 radioaktyvi\u0173 atliek\u0173 Atlante: mokslininkai rado statines, i\u0161 kuri\u0173 jau sunkiasi"},"content":{"rendered":"

Pra\u0117jusio am\u017eiaus antroje pus\u0117je branduolin\u0117s technologijos Europoje spar\u010diai pl\u0117t\u0117si, ta\u010diau kartu augo ir problema, k\u0105 daryti su radioaktyviomis atliekomis. Tuo metu dalis sprendim\u0173 \u0161iandien skamba sunkiai \u012ftikimai: Atlanto vandenyno dugnas buvo pasirinktas kaip vieta, kur galima i\u0161gabenti ir paskandinti ma\u017eo aktyvumo atliekas.<\/p>\n

Skai\u010diuojama, kad 1949\u20131982 metais \u012f Atlant\u0105 buvo i\u0161mesta daugiau kaip 200 000 statini\u0173, o bendras atliek\u0173 kiekis vir\u0161ijo 150 000 ton\u0173. Dauguma j\u0173 atsid\u016br\u0117 3 000\u20135 000 metr\u0173 gylyje, tod\u0117l ilg\u0105 laik\u0105 tikslios vietos ir reali b\u016bkl\u0117 i\u0161liko menkai \u017einomos.<\/p>\n

Kas rasta vandenyno dugne?<\/h2>\n

Pastaraisiais metais pranc\u016bz\u0173 mokslininkai, dirbantys CNRS ir partneri\u0173 vadovaujamoje programoje NODSSUM, \u0117m\u0117si tiksliai nustatyti, kur yra \u0161ios statin\u0117s ir kas vyksta aplink jas. Pirmoji ekspedicija 2025 met\u0173 bir\u017eelio m\u0117nes\u012f pasitelk\u0117 autonomin\u012f povandenin\u012f aparat\u0105, kuris fotografavo dugn\u0105 ir rinko vandens, nuos\u0117d\u0173 bei gyv\u016bnijos m\u0117ginius.<\/p>\n

Vos per m\u0117nes\u012f buvo aptiktos ir su\u017eym\u0117tos 3 355 statin\u0117s, o tai tapo atspirties ta\u0161ku detalesniems tyrimams. 2026 met\u0173 gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f komanda gr\u012f\u017eo su trij\u0173 \u017emoni\u0173 povandeniniu aparatu, galin\u010diu leistis iki 6 000 metr\u0173, ir atliko daugiau kaip 20 n\u0117rim\u0173 iki ma\u017edaug 4 700 metr\u0173 gylio.<\/p>\n

Ap\u017ei\u016bros metu dalis statini\u0173 atrod\u0117 smarkiai pa\u017eeistos: korozija su\u0117dusi metal\u0105, vietomis mat\u0117si \u012f aplinkin\u012f sm\u0117l\u012f i\u0161tek\u0117j\u0119s turinys. Tai patvirtino, kad sandarumas ne visur i\u0161liko, o radioaktyvios med\u017eiagos bent i\u0161 dalies pateko \u012f aplink\u0105.<\/p>\n

Radioaktyvumas ir gyvyb\u0117 aplink statines<\/h2>\n

Mokslininkus nustebino tai, kad statin\u0117s tapo savoti\u0161kais traukos ta\u0161kais giliavandenei gyvybei. Ant j\u0173 buvo prisitvirtinusi\u0173 j\u016br\u0173 anemon\u0173, aplink sukin\u0117josi \u017euvys, v\u0117\u017eiagyviai, taip pat fiksuotos kempin\u0117s ir j\u016br\u0173 agurkai, o konstrukcijos veik\u0117 kaip dirbtin\u0117s sl\u0117ptuv\u0117s kitaip sm\u0117l\u0117tame ir skurdesniame dugne.<\/p>\n

Tai kelia sud\u0117tingesn\u012f klausim\u0105 nei vien tar\u0161a: jei statin\u0117s integravosi \u012f ekosistem\u0105, ar radionuklidai gali patekti \u012f organizmus ir kauptis maisto grandin\u0117je. Tyr\u0117jai rinko nuos\u0117das, vanden\u012f, organizmus ir mikroorganizm\u0173 bendrijas tiek \u0161alia statini\u0173, tiek vietose, kur m\u0117giniai tur\u0117jo tiesiogin\u012f kontakt\u0105 su pavir\u0161iais.<\/p>\n

Ekspedicij\u0173 metu prietaisai u\u017efiksavo radionuklid\u0173 signalus, kuriuos galima sieti su paskandintomis atliekomis, \u012fskaitant kobalto-60 ir niobio-94 p\u0117dsakus. Taip pat aptikta cezio-137 ir americio-241 koncentracij\u0173, kurios vir\u0161ija fon\u0105, \u012fprastai siejam\u0105 su atmosferiniais branduoliniais bandymais ar istorini\u0173 avarij\u0173 pasekm\u0117mis.<\/p>\n

K\u0105 tai rei\u0161kia dabar?<\/h2>\n

Tarptautin\u0117je praktikoje ma\u017eo aktyvumo radioaktyvios atliekos teb\u0117ra laikomos pavojingomis, o dabartiniai saugos principai remiasi ilgaam\u017eiu izoliavimu ir tvirtu sulaikymu. Tarptautin\u0117 atomin\u0117s energijos agent\u016bra nurodo, kad tokios atliekos turi b\u016bti patikimai izoliuotos \u0161imtme\u010diams, ta\u010diau XX am\u017eiaus viduryje po\u017ei\u016bris buvo kitoks, o j\u016bros dugnas laikytas priimtina vieta.<\/p>\n

Svarbu ir tai, kad net ir esant nuot\u0117kiui, tar\u0161a ne visuomet plinta toli. Ankstesni tyrimai kituose objektuose yra parod\u0119, kad radionuklid\u0173 koncentracijos gali smarkiai kristi jau per kelis metrus nuo \u0161altinio, kai med\u017eiagos praskied\u017eiamos vandeniu ir i\u0161ne\u0161iojamos srov\u0117mis.<\/p>\n

NODSSUM komanda skelbia, kad u\u017efiksuotas aktyvumas nebuvo toks, jog sukelt\u0173 dideli\u0173 radiacin\u0117s saugos problem\u0173 m\u0117ginius tvarkiusiems tyr\u0117jams, o povandeninis aparatas ir \u012franga neparod\u0117 u\u017eter\u0161tumo po\u017eymi\u0173. Vis d\u0117lto galutines i\u0161vadas d\u0117l poveikio ekosistemoms lems laboratorin\u0117 m\u0117gini\u0173 analiz\u0117, kuri tur\u0117t\u0173 atsakyti, ar radioaktyvumas kaupiasi gyvuosiuose organizmuose ir kaip jis pasiskirsto nuos\u0117dose.<\/p>\n

\u0160ie tyrimai laikomi vienu i\u0161 nedaugelio bandym\u0173 sistemingai su\u017eem\u0117lapiuoti istorin\u012f radioaktyvi\u0173 atliek\u0173 i\u0161metim\u0105 j\u016broje ir \u012fvertinti ilgalaikes pasekmes. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad pirm\u0105 kart\u0105 turima detali t\u016bkstan\u010di\u0173 statini\u0173 lokalizacija ir real\u016bs m\u0117giniai, leid\u017eiantys ne sp\u0117lioti, o matuoti, kas vyksta Atlanto dugne.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Mokslininkai Atlanto dugne rado t\u016bkstan\u010dius statini\u0173 su radioaktyviomis atliekomis: dalis j\u0173 sur\u016bdijusios, o turinys jau ver\u017eiasi \u012f sm\u0117l\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":56006,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[8415,23647,43200,43199,43198,4558],"miestas":[],"class_list":["post-56005","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-atlanto-vandenynas","tag-cnrs","tag-giliavandene-ekosistema","tag-nodssum","tag-radioaktyvios-atliekos","tag-radionuklidai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/56005","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=56005"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/56005\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/56006"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=56005"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=56005"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=56005"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=56005"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}