{"id":56072,"date":"2026-09-21T18:36:47","date_gmt":"2026-09-21T18:36:47","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/21\/antarktidos-debesys-glumina-klimato-modelius-mokslininkai-pripazista-kad-truksta-atsakymu\/"},"modified":"2026-09-21T18:36:47","modified_gmt":"2026-09-21T18:36:47","slug":"antarktidos-debesys-glumina-klimato-modelius-mokslininkai-pripazista-kad-truksta-atsakymu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/21\/antarktidos-debesys-glumina-klimato-modelius-mokslininkai-pripazista-kad-truksta-atsakymu\/","title":{"rendered":"Antarktidos debesys glumina klimato modelius: mokslininkai pripa\u017e\u012fsta, kad tr\u016bksta atsakym\u0173"},"content":{"rendered":"<h2>Kod\u0117l Antarktida taip svarbi?<\/h2>\n<p>Antarktidos ir Piet\u0173 vandenyno debesys \u2013 vienas did\u017eiausi\u0173 neapibr\u0117\u017etum\u0173, kai kalbama apie pasaulio klimato prognozes. Nors modeliai da\u017enai atkuria bendr\u0105 debesuotumo vaizd\u0105, jie gali klaidingai \u012fvertinti, kiek \u0161ilumos i\u0161 atmosferos pasiekia pavir\u0161i\u0173.<\/p>\n<p>Nauja analiz\u0117, paremta Japonijos Antarktidos ekspedicijos JARE64 matavimais, rodo, kad neatitikimai ypa\u010d ry\u0161k\u016bs energijos balanse. Tai rei\u0161kia, kad net ir \u201eteisingai\u201c pavaizduoti debesys modeliuose gali duoti neteising\u0105 \u0161ilumos sraut\u0173 rezultat\u0105.<\/p>\n<h2>Ekspedicijos duomenys atskleid\u0117 sprag\u0105<\/h2>\n<p>Matavimai buvo atliekami ledlau\u017eyje R\/V Shirase nuo 2022 met\u0173 gruod\u017eio iki 2023 met\u0173 kovo. Mokslininkai registravo debes\u0173 savybes, atmosferos temperat\u016br\u0105 ir dr\u0117gm\u0119, spinduliuot\u0119 pavir\u0161iuje bei aerozoli\u0173, ore esan\u010di\u0173 smulki\u0173 daleli\u0173, koncentracij\u0105.<\/p>\n<p>Surinkti duomenys buvo palyginti su dviem pla\u010diai naudojamais atmosferos duomen\u0173 rinkiniais ERA5 ir MERRA-2, taip pat su klimato modeliu CAM-ATRAS. Visi trys \u0161altiniai gana neblogai atkartoj\u043e bendr\u0105 debes\u0173 pasiskirstym\u0105, ta\u010diau atsirado esminiai skirtumai detal\u0117se.<\/p>\n<p>ERA5 ir MERRA-2 da\u017eniau nei realyb\u0117je \u201emat\u0117\u201c \u017eemus debesis vir\u0161 Piet\u0173 vandenyno. CAM-ATRAS geriau atitiko steb\u0117jimus tiek pagal debes\u0173 da\u017en\u012f, tiek pagal faz\u0119, tai yra santyk\u012f tarp skyst\u0173 vandens la\u0161eli\u0173 ir ledo kristal\u0173.<\/p>\n<h2>Did\u017eiausia b\u0117da \u2013 \u0161ilumos srautai<\/h2>\n<p>Did\u017eiausias neatitikimas paai\u0161k\u0117jo vertinant energij\u0105: visi analizuoti modeliai ir duomen\u0173 rinkiniai nuvertino ilgabang\u0117s atmosferos spinduliuot\u0117s kiek\u012f, pasiekiant\u012f pavir\u0161i\u0173. Kitaip tariant, skai\u010diavimai rod\u0117 per ma\u017eai i\u0161 dangaus sklindan\u010dios \u0161ilumos net tada, kai modeliai prognozavo daug \u017eem\u0173 debes\u0173.<\/p>\n<p>Viena galim\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 netiksliai pavaizduota debes\u0173 mikrostrukt\u016bra. Jei modelyje debesyse \u201eper daug\u201c ledo ir \u201eper ma\u017eai\u201c skysto vandens, tokie debesys gali i\u0161spinduliuoti ma\u017eiau \u0161ilumin\u0117s energijos \u017eemyn, nei vyksta realyb\u0117je.<\/p>\n<p>Prie problemos prisideda ir atmosferos temperat\u016bros paklaidos: jei modeliai turi tendencij\u0105 \u201eat\u0161aldyti\u201c or\u0105, spinduliuot\u0117s balansas nat\u016braliai bus i\u0161kreiptas. \u0160ie du veiksniai kartu gali reik\u0161mingai paveikti skai\u010diavimus, susijusius su ledo danga ir regiono \u0161ilt\u0117jimo tempu.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai atskirai \u012fvertino aerozoli\u0173 poveik\u012f, nes tokios dalel\u0117s gali keisti debes\u0173 formavim\u0105si ir j\u0173 savybes. ERA5 ir MERRA-2 aerozoli\u0173 koncentracijos buvo didesn\u0117s nei i\u0161matuotos ekspedicijos metu, tod\u0117l CAM-ATRAS modelyje buvo imituotas didesnis aerozoli\u0173 kiekis.<\/p>\n<p>Padidinus aerozoli\u0173 emisijas modelyje, i\u0161 ties\u0173 formavosi daugiau \u017eem\u0173 debes\u0173, ta\u010diau tai tik ribotai pakeit\u0117 pavir\u0161i\u0173 pasiekiant\u012f spinduliuot\u0117s kiek\u012f. Tai rodo, kad vien debes\u0173 \u201eskai\u010diaus\u201c koregavimas problemos nei\u0161sprend\u017eia, svarbios ir j\u0173 fizin\u0117s savyb\u0117s.<\/p>\n<p>\u0160ios i\u0161vados svarbios ne tik Antarktidai: Piet\u0173 vandenynas veikia pasaulin\u0119 \u0161ilumos apytak\u0105 ir daro \u012ftak\u0105 tam, kaip greitai \u0161yla planeta. Debesys \u010dia vienu metu atlieka dvi prie\u0161ingas funkcijas: atspindi Saul\u0117s \u0161vies\u0105, bet kartu sugeria ir spinduliuoja \u0161ilum\u0105, tod\u0117l net ma\u017ea klaida gali tur\u0117ti didel\u012f efekt\u0105 prognoz\u0117ms.<\/p>\n<p>Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad viena pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l modeliai klysta, yra tiesiogini\u0173 steb\u0117jim\u0173 tr\u016bkumas Antarktidoje ir aplinkiniuose vandenyse. Pasak j\u0173, geriau i\u0161naudojant jau surinktus, bet iki \u0161iol nepakankamai \u012ftrauktus matavimus, b\u016bt\u0173 galima suma\u017einti modeli\u0173 paklaidas ir patikslinti ateities klimato scenarijus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>JARE64 ekspedicijos duomenys rodo, kad klimato modeliai Antarktidoje klysta skai\u010diuodami \u0161ilumos srautus, tod\u0117l prognoz\u0117s gali b\u016bti netikslios.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":56073,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[41943,4540,2176,34523,6306,43250,33798],"miestas":[],"class_list":["post-56072","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-aerozoliai","tag-antarktida","tag-debesys","tag-era5","tag-klimato-modeliai","tag-merra-2","tag-pietu-vandenynas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/56072","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=56072"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/56072\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/56073"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=56072"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=56072"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=56072"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=56072"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}