{"id":56256,"date":"2026-09-22T11:59:34","date_gmt":"2026-09-22T11:59:34","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/22\/po-statybomis-cekijoje-tukstanciai-mamutu-kaulu-mokslininkai-itaria-senovine-medziokles-vieta\/"},"modified":"2026-09-22T11:59:34","modified_gmt":"2026-09-22T11:59:34","slug":"po-statybomis-cekijoje-tukstanciai-mamutu-kaulu-mokslininkai-itaria-senovine-medziokles-vieta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/22\/po-statybomis-cekijoje-tukstanciai-mamutu-kaulu-mokslininkai-itaria-senovine-medziokles-vieta\/","title":{"rendered":"Po statybomis \u010cekijoje \u2013 t\u016bkstan\u010diai mamut\u0173 kaul\u0173: mokslininkai \u012ftaria senovin\u0119 med\u017eiokl\u0117s viet\u0105"},"content":{"rendered":"<h2>Netik\u0117tas radinys statybviet\u0117je<\/h2>\n<p>\u010cekijoje, \u0161iaurin\u0117je Bohemijoje, Bukovo rajone prie \u016ast\u00ed nad Labem statyb\u0173 metu archeologai aptiko \u012fsp\u016bding\u0105 ledynme\u010dio gyv\u016bn\u0173 kaul\u0173 sankaup\u0105. Radinys i\u0161ry\u0161k\u0117jo 2024 met\u0173 lapkrit\u012f, kai, vykdant kasin\u0117jim\u0173 prie\u017ei\u016br\u0105, i\u0161 grunto prad\u0117jo l\u012fsti stambi\u0173 \u017einduoli\u0173 kaulai.<\/p>\n<p>Pl\u0117tojant darbus paai\u0161k\u0117jo, kad tai ne pavienis radinys: ma\u017edaug 1 000 kvadratini\u0173 metr\u0173 plote u\u017efiksuota daugiau nei 3 500 gyv\u016bn\u0173 liekan\u0173. Tarp j\u0173 \u2013 19 apatini\u0173 \u017eandikauli\u0173 ir atskiras dantis, leid\u017eiantys spr\u0119sti, kad vienoje vietoje atsid\u016br\u0117 ma\u017eiausiai 20 vilnoni\u0173 mamut\u0173.<\/p>\n<h2>K\u0105 rodo kaulai ir \u012frankiai<\/h2>\n<p>Greta mamut\u0173 nustatyta ir kit\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 liekan\u0173, tarp j\u0173 vilnonio raganosio, arklio, elnio ir ki\u0161kio. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad mamut\u0173 skelet\u0173 dali\u0173 spektras platus, ta\u010diau il\u010di\u0173 ir kaukoli\u0173 fragment\u0173 aptikta nedaug, o tai gali atspind\u0117ti specifin\u012f skerden\u0173 apdorojim\u0105 ar i\u0161ne\u0161iojim\u0105.<\/p>\n<p>Kaul\u0173 sluoksnio aplinkoje rasta akmens dirbini\u0173 ir kit\u0173 \u017emogaus veiklos p\u0117dsak\u0173: akmenini\u0173 antgali\u0173 fragment\u0173, pjovimui skirt\u0173 \u012franki\u0173, peilio tipo dirbinys, taip pat mamuto dramblio kaulo pakabukas. Aptiktos ir raudonos ochros d\u0117m\u0117s po stambesniais kaulais, o tai siejama su prie\u0161istor\u0117je pla\u010diai naudotu gele\u017eies turin\u010diu pigmentu.<\/p>\n<p>Po kaul\u0173 sankaupa fiksuoti bent trys ai\u0161k\u016bs degimo \u017eidiniai, o dar viena vieta su degint\u0173 kaul\u0173 koncentracija \u012fvardijama kaip galima ketvirtoji. Tokie radiniai rodo, kad \u017emon\u0117s \u010dia lank\u0117si ne atsitiktinai, o vietov\u0117 gal\u0117jo b\u016bti naudojama pakartotinai.<\/p>\n<h2>Med\u017eiokl\u0117s hipotez\u0117 ir am\u017eius<\/h2>\n<p>Ant kai kuri\u0173 mamut\u0173 \u0161onkauli\u0173 ir kit\u0173 kaul\u0173 aptikti pjovimo p\u0117dsakai, b\u016bdingi skerden\u0173 dorojimui. Pirmin\u0117 \u012franki\u0173 naudojimo \u017eymi\u0173 analiz\u0117 rodo, kad dalis j\u0173 gal\u0117jo b\u016bti naudota m\u0117sin\u0117jimui, od\u0173 apdirbimui ar mink\u0161toms med\u017eiagoms pjaustyti, o dviej\u0173 akmens dirbini\u0173 l\u016b\u017eiai vertinami kaip gal\u0117j\u0119 atsirasti nuo sm\u016bgio.<\/p>\n<p>\u201ePj\u016bvi\u0173 ir m\u0117sin\u0117jimo p\u0117dsakai leid\u017eia manyti, kad mamuto m\u0117sa buvo naudojama maistui, o ne tik renkamos senos kaul\u0173 liekanos\u201c, \u2013 sak\u0117 tyr\u0117ja Her\u010d\u00edkov\u00e1.<\/p>\n<p>Radiokarbono metodu datuotos anglys i\u0161 dviej\u0173 degimo viet\u0173 parod\u0117 laikotarp\u012f ma\u017edaug nuo 28 800 iki 25 600 met\u0173. Nors skirting\u0173 m\u0117gini\u0173 rezultatai apsunkina tiksli\u0105 chronologij\u0105, \u012franki\u0173 tipai ir datos leid\u017eia radin\u012f sieti su v\u0117lyvuoju gravetiu \u2013 auk\u0161tojo paleolito kult\u016briniu laikotarpiu, \u017einomu i\u0161 Vidurio Europos.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l \u0161is radinys i\u0161skirtinis<\/h2>\n<p>Gravetio laikotarpio mamut\u0173 kaul\u0173 sankaupos gerai \u017einomos Moravijoje, \u017demutin\u0117je Austrijoje ir piet\u0173 Lenkijoje, ta\u010diau Bohemijoje tokio masto objekt\u0173 beveik nefiksuota. D\u0117l to Bukovo vietov\u0117 laikoma tiek geografine, tiek chronologine i\u0161imtimi, galin\u010dia papildyti \u017einias apie \u017emoni\u0173 jud\u0117jim\u0105 ir med\u017eiokl\u0117s strategijas.<\/p>\n<p>Am\u017eiaus analiz\u0117 rodo, kad dauguma mamut\u0173 buvo lyti\u0161kai subrend\u0119, bet dar augantys: 13 i\u0161 20 individ\u0173 gal\u0117jo b\u016bti ma\u017edaug 13\u201327 met\u0173. Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, tokia mirtingumo strukt\u016bra menkai dera su nat\u016bralia \u017e\u016btimi ir gali rodyti krypting\u0105 med\u017eiokl\u0119, nors neatmetama ir galimyb\u0117, kad dalis gyv\u016bn\u0173 buvo surinkti jau nugai\u0161\u0119.<\/p>\n<p>Tolimesni tyrimai tur\u0117t\u0173 atsakyti, ar gyv\u016bnai buvo tarpusavyje giminingi, kokia buvo patin\u0173 ir pateli\u0173 proporcija, ir ar med\u017eiotojai rinkosi konkretaus tipo bandas. Tam planuojama pasitelkti genetinius tyrimus, izotop\u0173 analiz\u0119, nuos\u0117d\u0173 DNR ir papildom\u0105 datavim\u0105, kurie pad\u0117t\u0173 suprasti, kaip greitai susidar\u0117 sankaupa ir kokiomis s\u0105lygomis \u010dia vyko \u017emoni\u0173 veikla.<\/p>\n<p>Tyrimo rezultatai paskelbti \u017eurnale Journal of Archaeological Science: Reports.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u010cekijoje po statybviet\u0117s gruntu aptikta per 3 500 ledynme\u010dio gyv\u016bn\u0173 liekan\u0173, tarp j\u0173 ma\u017eiausiai 20 mamut\u0173, ir ai\u0161ki\u0173 \u017emogaus veiklos p\u0117dsak\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":56257,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[1522,2009,43296,14575,34739,16360,43297],"miestas":[],"class_list":["post-56256","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologiniai-radiniai","tag-cekija","tag-gravetis","tag-ledynmetis","tag-mamutai","tag-radiokarbono-datavimas","tag-usti-nad-labem"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/56256","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=56256"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/56256\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/56257"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=56256"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=56256"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=56256"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=56256"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}