\u0160iaur\u0117s vakar\u0173 Turkijoje, Hisarliko kalvoje esan\u010dioje Trojos archeologin\u0117je vietov\u0117je, tyr\u0117jai aptiko seniausios miesto agoros liekanas. Radinys datuojamas ma\u017edaug prie\u0161 2 800 met\u0173 ir, archeolog\u0173 teigimu, ver\u010dia i\u0161 naujo \u012fvertinti Trojos gyvenim\u0105 po legendinio karo.<\/p>\n
Kasimuose, kuriuos vykdo Turkijos kult\u016bros ir turizmo ministerija kartu su \u00c7anakkale Onsekiz Mart universitetu, pastaraisiais metais daug d\u0117mesio skiriama gele\u017eies am\u017eiaus sluoksniams. B\u016btent juose u\u017efiksuota nauja vie\u0161osios erdv\u0117s strukt\u016bra, siejama su ankstyviausiu v\u0117lesnio miesto atsigavimo etapu.<\/p>\n
Aptikta erdv\u0117 archeolog\u0173 apib\u016bdinama kaip agoros tipo vie\u0161oji aik\u0161t\u0117, kuri senov\u0117s miestuose atlikdavo prekybos, susitikim\u0173 ir sprendim\u0173 pri\u0117mimo funkcijas. Kartu rasta akmenimis gr\u012fsta atkarpa, vedanti link pietini\u0173 vart\u0173, ir gele\u017eies am\u017eiaus keramika, padedanti tikslinti datavim\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, \u0161ie elementai rodo ne atsitiktin\u0119, trumpalaik\u0119 stovyklaviet\u0119, o organizuot\u0105, miesto infrastrukt\u016br\u0105 atgaivinusi\u0105 bendruomen\u0119. Tai svarbu, nes vie\u0161oji aik\u0161t\u0117 paprastai atsiranda ten, kur formuojasi pastovesnis gyvenimas ir valdymo bei prekybos ry\u0161iai.<\/p>\n
Ilg\u0105 laik\u0105 buvo manoma, kad po Trojos \u017elugimo miestas keliems \u0161imtme\u010diams visi\u0161kai i\u0161tu\u0161t\u0117jo, o v\u0117lesnis atsik\u016brimas siejamas su graik\u0173 kolonistais, VIII am\u017eiuje prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105 vietov\u0119 vadinusiais Ilionu. Nauji radiniai leid\u017eia teigti, kad gyvenimas gal\u0117jo sugr\u012f\u017eti gerokai anks\u010diau, nei manyta.<\/p>\n
Kasim\u0173 vadovyb\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad naujakuriai gal\u0117jo \u012fsikurti pra\u0117jus ma\u017edaug 80\u201390 met\u0173 po karo laikotarpio, naudodami senesni\u0173 gynybini\u0173 sien\u0173 fragmentus ir miesto strukt\u016br\u0105. Jei \u0161is vertinimas pasitvirtins, \u201epertr\u016bkis\u201c tarp bronzos am\u017eiaus Trojos ir gele\u017eies am\u017eiaus gyvenviet\u0117s b\u016bt\u0173 daug trumpesnis.<\/p>\n
Trojos vietov\u0117 yra daugiapakopis archeologinis kompleksas, kuriame atskiriami skirtingi miesto raidos etapai nuo ankstyv\u0173 gyvenvie\u010di\u0173 iki v\u0117lyvesnio laikotarpio. XIX am\u017eiuje kasin\u0117jimus \u010dia prad\u0117jo Heinrichas Schliemannas, o v\u0117lesni tyrimai patikslino chronologij\u0105 ir parod\u0117, kad vietov\u0117 buvo ne kart\u0105 perstatoma bei pertvarkoma.<\/p>\n
Troja \u012ftraukta \u012f UNESCO pasaulio paveldo s\u0105ra\u0161\u0105, tod\u0117l nauji atradimai vertinami ne tik kaip mokslinis \u012fvykis, bet ir kaip svarbi kult\u016bros paveldo apsaugos bei pristatymo dalis. Pastaraisiais metais susidom\u0117jim\u0105 vietove stiprina ir populiarioji kult\u016bra, kuri gr\u0105\u017eina Troj\u0105 \u012f vie\u0161\u0173 diskusij\u0173 centr\u0105, ta\u010diau archeologai primena, kad svarbiausi\u0105 atsakym\u0105 pateikia ne legendos, o sluoksniai \u017eem\u0117je.<\/p>\n
Artimiausiu metu tikimasi detalesni\u0173 publikacij\u0173 ir papildom\u0173 datavimo tyrim\u0173, kurie leist\u0173 tiksliau apibr\u0117\u017eti agoros laikotarp\u012f ir jos ry\u0161\u012f su kitais Trojos sluoksniais. B\u016btent \u0161ie duomenys lems, ar mokslin\u0117 bendruomen\u0117 galutinai perra\u0161ys scenarij\u0173 apie miesto likim\u0105 po karo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Trojoje aptikta ma\u017edaug 2 800 met\u0173 senumo agora ir kelio fragmentai leid\u017eia manyti, kad miestas po karo atsigavo grei\u010diau, nei manyta.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":56312,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[850,43334,19737,43333,39210,853,646],"miestas":[],"class_list":["post-56311","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-archeologija","tag-canakkale-onsekiz-mart-universitetas","tag-gelezies-amzius","tag-hisarlikas","tag-troja","tag-turkija","tag-unesco"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/56311","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=56311"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/56311\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/56312"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=56311"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=56311"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=56311"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=56311"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}