Ukrainoje \u0161i\u0105 vasar\u0105 fiksuojamas ne\u012fprastai \u017eemas kai kuri\u0173 upi\u0173 vandens lygis, o vietomis pasiekti istoriniai minimumai. Specialistai sako, kad tai n\u0117ra vien trumpalaik\u0117s kar\u0161\u010dio bangos pasekm\u0117 \u2013 bendros tendencijos gali lemti, jog artimiausiais de\u0161imtme\u010diais vandens up\u0117se bus vis ma\u017eiau.<\/p>\n
Apie situacij\u0105 vie\u0161ai kalb\u0117j\u0119s hidrologas, geografijos moksl\u0173 daktaras Viktoras Vi\u0161nevskis pabr\u0117\u017eia, kad upi\u0173 sekl\u0117jim\u0105 stiprina ne tik sausra, bet ir ilgalaikis klimato at\u0161ilimas. Kylant temperat\u016brai did\u0117ja i\u0161garavimas, tod\u0117l net ir pana\u0161us krituli\u0173 kiekis ne visada rei\u0161kia, kad up\u0117s pasipildys vandeniu.<\/p>\n
\u201eDid\u0117jant temperat\u016brai, did\u0117ja ir i\u0161garavimas. O krituli\u0173 kiekis per pastaruosius 100 met\u0173 beveik nepakito, tad upi\u0173 vandeningumas ma\u017e\u0117ja ir to reik\u0117t\u0173 tik\u0117tis artimiausiais de\u0161imtme\u010diais\u201c, \u2013 sak\u0117 Viktoras Vi\u0161nevskis.<\/p>\n
Eksperto teigimu, kai kuriose vietov\u0117se vandens lygis nukrito \u017eemiau daugiau nei \u0161imtmet\u012f steb\u0117t\u0173 reik\u0161mi\u0173. Tarp minim\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 \u010cernivciai, kur vanduo buvo nusileid\u0119s daugiau kaip 20 centimetr\u0173 \u017eemiau ilgalaiki\u0173 norm\u0173, taip pat Dniestro ruo\u017eas ties Zali\u0161\u010dykais, kur steb\u0117jimai vykdomi daugiau nei 140 met\u0173.<\/p>\n
Pasak hidrologo, problema n\u0117ra vien Ukrainos masto: sekl\u0117jimas matomas ir kitose Europos dalyse. Sausr\u0173 epizodai bei kar\u0161\u010dio periodai apsunkina vandens situacij\u0105 did\u017eiosiose up\u0117se, tokiose kaip Dunojus, Reinas ar Po, o tai turi \u012ftakos ir laivybai, ir energetikai, ir \u017eem\u0117s \u016bkiui.<\/p>\n
Nors liet\u016bs ir ciklonai gali laikinai suma\u017einti gaisr\u0173 rizik\u0105, jie ne visada greitai atstato upi\u0173 lyg\u012f. Tam reikia ilgiau trunkan\u010dio krituli\u0173 laikotarpio, o dalis vandens d\u0117l \u012fkaitusios aplinkos ir dirvo\u017eemio deficito pirmiausia \u201esugeriama\u201c sausros paveikt\u0173 teritorij\u0173.<\/p>\n
Hidrologas skepti\u0161kai vertina id\u0117j\u0105, kad problema b\u016bt\u0173 i\u0161sprend\u017eiama vien statant naujas u\u017etvankas ar tvenkinius. Ukraina jau dabar yra smarkiai \u201esureguliuota\u201c \u2013 \u0161alyje skai\u010diuojama per 1 000 vandens saugykl\u0173 ir apie 40 000 tvenkini\u0173, ta\u010diau dalis j\u0173, pasak eksperto, realios naudos nebeduoda.<\/p>\n
\u201eDaugeliu atvej\u0173, ypa\u010d kalbant apie tvenkinius, jie de\u0161imtme\u010diais nenaudojami, ap\u017e\u0117l\u0119 nendr\u0117mis ir i\u0161 esm\u0117s veikia kaip vandens garintuvai\u201c, \u2013 sak\u0117 Viktoras Vi\u0161nevskis.<\/p>\n
Jo teigimu, kai kur jau pradedama \u0161alinti nereikalingas u\u017etvankas, kad b\u016bt\u0173 atkurtas nat\u016bralesnis upi\u0173 tek\u0117jimas ir suma\u017eintas vandens \u201eu\u017esistov\u0117jimas\u201c. Vis d\u0117lto pabr\u0117\u017eiama, kad viena valstyb\u0117 negali viena pati sustabdyti pasaulini\u0173 klimato proces\u0173, o \u0161ilt\u0117jimo scenarijai didina rizik\u0105, jog tokie metai kartosis da\u017eniau.<\/p>\n
Tuo pat metu aplinkosaugos organizacijos ir tyr\u0117jai \u012fsp\u0117ja, kad pietuose ir pietry\u010diuose did\u0117ja upi\u0173 i\u0161sekimo rizika. Vertinimuose akcentuojama, jog be sistemini\u0173 priemoni\u0173 \u2013 nuo vandens naudojimo efektyvinimo iki upi\u0173 buveini\u0173 atk\u016brimo \u2013 dalis ma\u017eesni\u0173 vandentaki\u0173 per kelis de\u0161imtme\u010dius gali \u017eenkliai nunykti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ukrainoje fiksuojami upi\u0173 vandens lygio rekordai, o hidrologai persp\u0117ja: d\u0117l \u0161ilt\u0117jimo ir i\u0161garavimo upi\u0173 vandeningumas gali ma\u017e\u0117ti dar labiau.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[38478,101,673,4896,299,1553,3708],"miestas":[],"class_list":["post-56537","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-dniestras","tag-ekologija","tag-klimato-kaita","tag-sausra","tag-ukraina","tag-upes","tag-vandens-istekliai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/56537","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=56537"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/56537\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=56537"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=56537"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=56537"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=56537"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}