Palydoviniai steb\u0117jimai rodo, kad per 47 metus Grenlandijos ir Antarktidos ledo skydai kartu prarado daugiau kaip 12 trilijon\u0173 ton\u0173 ledo. Toki\u0105 i\u0161vad\u0105 pateikia tarptautin\u0117 58 mokslinink\u0173 analiz\u0117, apjungusi de\u0161imtme\u010dius kauptus matavimus.<\/p>\n
Skai\u010diuojama, kad vien \u0161is dviej\u0173 did\u017eiausi\u0173 ledo skyd\u0173 tirpimas nuo 1979 met\u0173 pasaulin\u012f j\u016bros lyg\u012f pak\u0117l\u0117 ma\u017edaug 31,4 milimetro. Nors skai\u010dius gali atrodyti nedidelis, globaliai jis rei\u0161kia da\u017enesn\u012f pakran\u010di\u0173 u\u017eliejim\u0105, didesn\u0119 audr\u0173 \u017eal\u0105 ir spartesn\u0119 pakran\u010di\u0173 erozij\u0105.<\/p>\n
Autoriai sujung\u0117 42 atskiras ledo skyd\u0173 ap\u017evalgas, paremtas 27 palydovin\u0117mis misijomis. Tokia sintez\u0117 leid\u017eia suderinti skirtingus metodus, suma\u017einti atsitiktines paklaidas ir gauti vientisesn\u012f vaizd\u0105 apie ilgalaikius poky\u010dius.<\/p>\n
Grenlandijos ledo skydo palydoviniai \u012fra\u0161ai siekia 1972 metus, o Antarktidos \u2013 1979 metus. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad vertintas b\u016btent tas mas\u0117s pokytis, kuris prisideda prie j\u016bros lygio kilimo, tod\u0117l \u012f skai\u010diavimus ne\u012ftraukti kai kurie procesai, pavyzd\u017eiui, ledo lentyn\u0173 plon\u0117jimas ar atsitraukimas.<\/p>\n
Mokslininkai vertina, kad apie 84 proc. ledo netek\u010di\u0173 lemia ledyn\u0173 dinamika, ypa\u010d vietose, kur ledynai susitinka su vandenynu. Kitaip tariant, did\u017eioji dalis ledo ne i\u0161tirpsta pavir\u0161iuje, o grei\u010diau \u201ei\u0161stumiamas\u201c \u012f vandenyn\u0105 d\u0117l spart\u0117jan\u010dio ledyn\u0173 slinkimo.<\/p>\n
\u201eDaugiau nei keturi penktadaliai ledo buvo i\u0161ne\u0161ta \u012f vandenyn\u0105 grei\u010diau slenkan\u010diais ledynais, o ne i\u0161tirpo pavir\u0161iuje \u2013 tai rodo, kad ilgalaik\u0119 krypt\u012f lemia ledo skyd\u0173 reakcija \u012f \u0161ylant\u012f vandenyn\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 glaciolog\u0117 In\u00e8s Otosaka.<\/p>\n
Lik\u0119 ma\u017edaug 16 proc. siejami su atmosferos veiksniais, tokiais kaip pavir\u0161inis tirpsmas ir sniego kiekio poky\u010diai. \u0160ie procesai gali smarkiai svyruoti d\u0117l konkre\u010di\u0173 sezon\u0173 or\u0173, ta\u010diau ilgalaik\u0117 tendencija i\u0161lieka susijusi su \u0161ylan\u010diais vandenyno vandenimis.<\/p>\n
Grenlandijoje vis da\u017eniau minimas rei\u0161kinys, kai \u0161iltesni Atlanto vandenys skverbiasi toliau \u012f \u0161iaur\u0119 ir pasiekia ledyn\u0173 \u201evartus\u201c vandenyne. Tai didina povandenin\u012f ledo ardym\u0105, spartina ledyn\u0173 slinkim\u0105 ir didina ledo mas\u0117s nuostolius.<\/p>\n
Antarktidoje svarb\u0173 vaidmen\u012f atlieka stipr\u0117jantys v\u0117jai ir kintan\u010dios srov\u0117s, kurios gali atne\u0161ti \u0161iltesn\u012f vanden\u012f prie ledo. Pastaraisiais metais kai kuriuose regionuose trumpalaikiai rodikliai atrod\u0117 stabilesni, ta\u010diau tai siejama su laikinomis meteorologin\u0117mis s\u0105lygomis, \u012fskaitant ne\u012fprastai gaus\u0173 snieg\u0105 Ryt\u0173 Antarktidoje.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pa\u017eymi, kad po 1990 met\u0173 ledo netektys smarkiai paspart\u0117jo ir kol kas n\u0117ra ai\u0161ki\u0173 \u017eenkl\u0173, jog \u0161i kryptis keist\u0173si. Tokie duomenys svarb\u016bs ne tik mokslui: jie naudojami tikslesn\u0117ms j\u016bros lygio prognoz\u0117ms, kurios reikalingos planuojant pakran\u010di\u0173 apsaug\u0105 ir infrastrukt\u016br\u0105.<\/p>\n
\u201e\u0160ie rezultatai parodo, kokia svarbi tarptautin\u0117 mokslin\u0117 partneryst\u0117, siekiant suprasti did\u017eiausius m\u016bs\u0173 laik\u0173 aplinkos poky\u010dius\u201c, \u2013 sak\u0117 Europos kosmoso agent\u016bros atstovas Diego Fernandez.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Palydovai fiksuoja, kad Grenlandija ir Antarktida per 47 metus prarado per 12 trln. ton\u0173 ledo, o j\u016bros lygis pakilo apie 31,4 mm.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":56589,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4540,1769,4504,22190,673,3709,2253],"miestas":[],"class_list":["post-56588","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-antarktida","tag-europos-kosmoso-agentura","tag-grenlandija","tag-juros-lygio-kilimas","tag-klimato-kaita","tag-ledynai","tag-palydovai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/56588","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=56588"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/56588\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/56589"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=56588"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=56588"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=56588"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=56588"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}