Naujas Kalifornijos universiteto Riversaide mokslinink\u0173 tyrimas rodo, kad miestus pasiekian\u010dios JAV mi\u0161k\u0173 ir kr\u016bmyn\u0173 liepsnos da\u017eniau palie\u010dia ne atsitiktines vietoves, o gana ai\u0161k\u0173 rajon\u0173 tip\u0105: priemies\u010dius, kuriuose daug nuosav\u0173 nam\u0173 ir auk\u0161tesn\u0117s pajamos.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad gaisrai vis da\u017eniau tampa ne vien atoki\u0173 mi\u0161k\u0173 problema. Did\u017eiausia rizika kyla vadinamojoje laukin\u0117s gamtos ir urbanizuot\u0173 teritorij\u0173 sand\u016broje, kur gyvenamieji kvartalai ribojasi su \u0161laitais, kr\u016bmynais ar mi\u0161ku.<\/p>\n
Mokslininkai i\u0161nagrin\u0117jo 141 gaisr\u0105, kuris 1984\u20132025 metais kirto urbanizuotas teritorijas JAV. Pasak j\u0173, bendras toki\u0173 gaisr\u0173 skai\u010dius per metus reik\u0161mingai nedid\u0117jo, ta\u010diau dideli gaisrai, palyginti su ankstesniais de\u0161imtme\u010diais, link\u0119 apimti didesnius plotus.<\/p>\n
Tyrime akcentuojama ir demografin\u0117 pus\u0117: gyventoj\u0173 dalis teritorijose, priskiriamose prie gaisr\u0173 rizikos, i\u0161liko apie 0,9 proc. Vis d\u0117lto absoliutus jose gyvenan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010dius augo nuo ma\u017edaug 2,1 mln. 1990 metais iki 2,8 mln. 2023 metais.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, \u0161\u012f augim\u0105 daugiausia paai\u0161kina bendras gyventoj\u0173 skai\u010diaus did\u0117jimas, o ne masinis persik\u0117limas vien \u012f vis pavojingesnes zonas. Ta\u010diau didesnis gyventoj\u0173 skai\u010dius rei\u0161kia ir didesn\u012f b\u016bst\u0173 bei infrastrukt\u016bros kiek\u012f gaisr\u0173 kelyje.<\/p>\n
Dar viena svarbi i\u0161vada susijusi su or\u0173 signalais prie\u0161 gaisrus. Tyrime teigiama, kad gaisrai ne visada kyla tik po ilgalaiki\u0173 sausr\u0173, kurios da\u017enai laikomos pagrindiniu pavojaus indikatoriumi.<\/p>\n
Da\u017eniau fiksuotas scenarijus, kai po dr\u0117gnesnio laikotarpio staiga seka keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 i\u0161saus\u0117jimas. Tokie 3\u20136 m\u0117nesi\u0173 dr\u0117gm\u0117s poky\u010diai, pasak autori\u0173, gali b\u016bti prakti\u0161kesnis orientyras savivaldyb\u0117ms ir miest\u0173 planuotojams, vertinantiems padid\u0117jusios rizikos laikotarpius.<\/p>\n
Naudodami palydovinius augmenijos ir pavir\u0161iaus temperat\u016bros duomenis, mokslininkai nustat\u0117, kad stipriai nuniokotose vietose suma\u017e\u0117ja \u017ealuma, o pavir\u0161ius \u012fkaista. Pirmaisiais trimis m\u0117nesiais po gaisro didelio intensyvumo degimo zonose vidutinis at\u0161ilimas siek\u0117 apie 2,4 laipsnio.<\/p>\n
Atsigavimas, kaip nurodoma tyrime, yra l\u0117tas. Po penkeri\u0173 met\u0173 beveik trys ketvirtadaliai stipriai i\u0161degusi\u0173 teritorij\u0173 dar nebuvo gr\u012f\u017eusios \u012f prie\u0161gaisrin\u012f \u017ealumos lyg\u012f, o apie 78 proc. vietovi\u0173 nebuvo atgavusios ankstesni\u0173 \u0161ilumini\u0173 s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n
Tyr\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad vizualiai at\u017e\u0117lusi teritorija neb\u016btinai rei\u0161kia piln\u0105 ekologin\u012f atsistatym\u0105. Po gaisr\u0173 vietoje med\u017ei\u0173 gali \u012fsitvirtinti trumpaam\u017e\u0117 ar ma\u017eiau strukt\u016bri\u0161ka augalija, kuri suteikia ma\u017eiau pav\u0117sio, kei\u010dia mikroklimat\u0105 ir gali daryti \u012ftak\u0105 ateities gaisr\u0173 rizikai.<\/p>\n
\u012edomi socialin\u0117 detal\u0117: nors gaisr\u0173 keli\u0105 da\u017eniau kerta turtingesni rajonai, b\u016btent juose ilgalaikis pavir\u0161iaus temperat\u016bros atsistatymas b\u016bna spartesnis. Tyr\u0117jai tai sieja su didesniais i\u0161tekliais griuv\u0117si\u0173 tvarkymui, atstatymui, laistymui ir aplinkos sutvarkymui.<\/p>\n
Tyrimo autoriai pabr\u0117\u017eia, kad tai nerei\u0161kia, jog ma\u017eesnes pajamas turintys kvartalai yra apsaugoti. Jie ragina miestus vertinti gaisrus, kurie pasiekia gyvenam\u0105sias teritorijas, kaip atskir\u0105 rei\u0161kin\u012f, kur\u012f lemia ne tik klimatas, bet ir urbanistika, socialin\u0117 strukt\u016bra bei infrastrukt\u016bros sprendimai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas rodo, kad JAV gaisrai da\u017eniau pasiekia turtingesnius priemies\u010dius, o rizik\u0105 i\u0161duoda ne vien ilgos sausros, bet ir staigus 3\u20136 m\u0117n. i\u0161saus\u0117jimas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":57028,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[19009,673,3698,3706,42482,1689],"miestas":[],"class_list":["post-57027","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-kalifornijos-universitetas-riversaide","tag-klimato-kaita","tag-misku-gaisrai","tag-palydoviniai-duomenys","tag-priemiesciai","tag-urbanistika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57027","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57027"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57027\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/57028"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57027"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57027"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57027"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=57027"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}