Mokslininkai vis da\u017eniau pabr\u0117\u017eia, kad sen\u0117jimas yra ne vien biologinis procesas, bet ir tai, kaip \u017emogus interpretuoja su am\u017eiumi susijusius poky\u010dius. Pensilvanijos valstijos universiteto (Penn State) tyrimas rodo: vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 l\u016bkes\u010diai d\u0117l sen\u0117jimo siejasi su tuo, kaip jie vertina savo atmint\u012f ir d\u0117mes\u012f.<\/p>\n
Tyr\u0117jai analizavo 581 Jungtin\u0117se Valstijose savaranki\u0161kai gyvenan\u010dio 65 met\u0173 ir vyresnio asmens atsakymus. Dalyviai nurod\u0117, kad jiems n\u0117ra diagnozuota demencija ar kiti kognityviniai sutrikimai, o kiek daugiau nei pus\u0119 imties sudar\u0117 moterys.<\/p>\n
Dalyvi\u0173 buvo klausiama, koki\u0173 poky\u010di\u0173 jie tikisi senstant trijose srityse: fizin\u0117s sveikatos, psichikos savijautos ir pa\u017einimo funkcij\u0173. V\u0117liau jie vertino savo pa\u010di\u0173 kognityvin\u0119 b\u016bkl\u0119, pavyzd\u017eiui, ar pastaruoju metu lengva susikaupti, sekti veiksmus ir prisiminti informacij\u0105.<\/p>\n
Taip pat pra\u0161yta palyginti dabartines galimybes su tuo, kaip jie jaut\u0117si ma\u017edaug prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f. Tokia metodika padeda u\u017efiksuoti ne tik momentin\u0119 savijaut\u0105, bet ir subjektyv\u0173 poky\u010di\u0173 poj\u016bt\u012f per laik\u0105.<\/p>\n
Tyrimas atskleid\u0117 ai\u0161k\u0173 ry\u0161\u012f: \u017emon\u0117s, tur\u0117j\u0119 labiau teigiamus l\u016bkes\u010dius d\u0117l sen\u0117jimo, da\u017eniau geriau vertino savo pa\u017einimo funkcijas. Jie taip pat re\u010diau teig\u0117, kad per pastaruosius metus j\u0173 protin\u0117 veikla pastebimai suprast\u0117jo.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad ry\u0161ys pasirei\u0161k\u0117 nepriklausomai nuo to, kurioje srityje l\u016bkes\u010diai buvo teigiamesni: fizin\u0117je, emocin\u0117je ar kognityvin\u0117je. Kitaip tariant, bendras sen\u0117jimo \u201escenarijus\u201c \u017emogaus galvoje buvo susij\u0119s su tuo, kaip jis interpretuoja savo atminties ir d\u0117mesio poky\u010dius.<\/p>\n
\u201eL\u016bkes\u010diai d\u0117l sen\u0117jimo gali b\u016bti kei\u010diami, o jie susij\u0119 su tuo, kaip \u017emogus vertina savo kognityvin\u012f funkcionavim\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrimo autor\u0117 Nikki Hill.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad \u010dia fiksuotas ry\u0161ys, o ne prie\u017eastinis poveikis. Tai nerei\u0161kia, kad vien pozityvus m\u0105stymas apsaugo nuo neurodegeneracini\u0173 lig\u0173 ar garantuoja ger\u0105 atmint\u012f iki gilios senatv\u0117s.<\/p>\n
Galimi ir abu paai\u0161kinimai: teigiamesni l\u016bkes\u010diai gali pad\u0117ti ramiau interpretuoti kasdienius u\u017emar\u0161umo epizodus, ta\u010diau lygiai taip pat \u017emon\u0117s, kurie objektyviai jau\u010diasi geriau, gali tur\u0117ti optimisti\u0161kesn\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f sen\u0117jim\u0105. Norint atsakyti, kas yra prie\u017eastis, reik\u0117t\u0173 ilgalaiki\u0173 tyrim\u0173, stebin\u010di\u0173 tuos pa\u010dius \u017emones ilg\u0105 laik\u0105.<\/p>\n
Vis d\u0117lto i\u0161vada prakti\u0161kai reik\u0161minga: visuomen\u0117je paplit\u0119 stereotipai, kad senatv\u0117 nei\u0161vengiamai rei\u0161kia staig\u0173 atminties prast\u0117jim\u0105, gali formuoti tai, kaip vyresni \u017emon\u0117s vertina savo b\u016bkl\u0119. Specialistai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad subjektyvus nusiskundimas ne visuomet sutampa su klinikiniais testais, ta\u010diau nuolatinis nerimas d\u0117l kognityvini\u0173 poky\u010di\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti aptariamas su gydytoju.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Penn State tyrimas rodo, kad teigiamesni l\u016bkes\u010diai d\u0117l sen\u0117jimo siejasi su geresniu atminties ir d\u0117mesio vertinimu, nors tai ne\u012frodo prie\u017easties.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":57152,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[1732,1812,9883,1259,1744,43949],"miestas":[],"class_list":["post-57151","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-atmintis","tag-kognityvines-funkcijos","tag-penn-state","tag-psichikos-sveikata","tag-senejimas","tag-stereotipai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57151","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57151"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57151\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/57152"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57151"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57151"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57151"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=57151"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}