{"id":57162,"date":"2026-09-25T11:19:04","date_gmt":"2026-09-25T11:19:04","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/25\/karpatu-vilkai-po-padidinamuoju-stiklu-trumpauodegio-gauja-valdo-250-kv-km-teritorija\/"},"modified":"2026-09-25T11:19:04","modified_gmt":"2026-09-25T11:19:04","slug":"karpatu-vilkai-po-padidinamuoju-stiklu-trumpauodegio-gauja-valdo-250-kv-km-teritorija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/25\/karpatu-vilkai-po-padidinamuoju-stiklu-trumpauodegio-gauja-valdo-250-kv-km-teritorija\/","title":{"rendered":"Karpat\u0173 vilkai po padidinamuoju stiklu: trumpauodegio gauja valdo 250 kv. km teritorij\u0105"},"content":{"rendered":"<p class=\"article__like-h2\">Karpat\u0173 kalnuose mokslininkai u\u017efiksavo i\u0161skirtin\u012f atvej\u012f: patinas, pramintas Trumpauodegiu, suformavo stabili\u0105 por\u0105, o jo \u0161eimos gaujos teritorija siekia apie 250 kv. km. \u0160is pavyzdys tapo viena ry\u0161kiausi\u0173 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 vilk\u0173 steb\u0117senos istorij\u0173 regione.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai skelbia, kad per naujausi\u0105 steb\u0117senos sezon\u0105 identifikuoti 24 atskiri vilkai, tarp j\u0173 10 pateli\u0173 ir 14 patin\u0173. Duomenys gauti taikant genetin\u012f monitoring\u0105 ir fotosp\u0105st\u0173 informacij\u0105, leid\u017eian\u010di\u0105 patikslinti gauj\u0173 sud\u0117t\u012f bei j\u0173 jud\u0117jimo kryptis.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Neinvazin\u0117 steb\u0117sena ir DNR p\u0117dsakai<\/p>\n<p>Steb\u0117senos programa, prad\u0117ta 2017 metais, remiasi neinvaziniu biologini\u0173 m\u0117gini\u0173 rinkimu. DNR i\u0161gaunama i\u0161 plauk\u0173, i\u0161mat\u0173 ir \u0161lapimo p\u0117dsak\u0173, tod\u0117l vilk\u0173 nereikia gaudyti ar kitaip trikdyti.<\/p>\n<p>Per 2024\u20132025 met\u0173 \u017eiem\u0105 tyr\u0117jai surinko 259 m\u0117ginius, o per septynerius metus j\u0173 sukaupta apie 1 100. Genetin\u0117 analiz\u0117 pad\u0117jo ne tik suskai\u010diuoti individus, bet ir atkurti dal\u012f giminyst\u0117s ry\u0161i\u0173 tarp atskir\u0173 gyv\u016bn\u0173.<\/p>\n<p>Fotosp\u0105stai suteikia papildom\u0105 sluoksn\u012f: jie parodo, kur ir kada vilkai pasirodo konkre\u010diose vietose, o v\u0117liau vaizdai lyginami su DNR rezultatais. Taip ma\u017einamos klaidos, kai t\u0105 pat\u012f individ\u0105 b\u016bt\u0173 galima palaikyti keliais skirtingais vilkais, arba atvirk\u0161\u010diai.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Gauj\u0173 strukt\u016bra kinta, tankis ma\u017e\u0117ja<\/p>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, anks\u010diau \u017einomos \u0161e\u0161ios \u0161eimin\u0117s grup\u0117s laikinai persitvark\u0117 \u012f devynias ma\u017eesnes gaujas. Be to, aptikti ir pavieniai vilkai, kas da\u017enai rodo migracij\u0105, partnerio paie\u0161kas arba gauj\u0173 persigrupavim\u0105.<\/p>\n<p>Skai\u010diuojama, kad 2024\u20132025 met\u0173 \u017eiem\u0105 populiacijos tankis siek\u0117 apie 1,46 vilko 100 kv. km. Palyginimui, 2019\u20132020 met\u0173 \u017eiem\u0105 \u0161is rodiklis buvo didesnis ir siek\u0117 apie 2,35 vilko 100 kv. km.<\/p>\n<p>Dar vienas signalas apie poky\u010dius yra socialinis stabilumas gaujose. I\u0161 anks\u010diau nustatyt\u0173 devyni\u0173 \u0161eim\u0173 tik viena i\u0161laik\u0117 t\u0105 pa\u010di\u0105 por\u0105, kitur vienas partneri\u0173 pasikeit\u0117 arba poros nepavyko patikimai patvirtinti pagal turimus duomenis.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Trumpauodegio istorija ir 250 kv. km plotas<\/p>\n<p>Trumpauodegiu pramintas patinas pirm\u0105 kart\u0105 steb\u0117senos med\u017eiagoje pasirod\u0117 2022 metais. Nuo tada jis buvo atpa\u017eintas 29 kartus pagal DNR p\u0117dsakus ir dar 20 kart\u0173 u\u017efiksuotas fotosp\u0105stais.<\/p>\n<p>Duomen\u0173 sugretinimas leido atkurti dal\u012f jo jud\u0117jimo mar\u0161rut\u0173 bei \u0161eimos istorijos. Tyr\u0117jai nurodo, kad jis \u012fsik\u016br\u0117 netoli P\u0259\u010dinijagu e\u017eero ir nuo 2022 met\u0173 sudaro vien\u0105 ilgiausiai i\u0161silaikiusi\u0173 besidauginan\u010di\u0173 por\u0173 visoje stebimoje teritorijoje.<\/p>\n<p>Skai\u010diuojama, kad \u0161ios \u0161eimos u\u017eimama teritorija siekia apie 250 kv. km, o tai rodo ir didelius vilk\u0173 poreikius ie\u0161kant maisto bei saugi\u0173 viet\u0173 jaunikliams auginti. Tokie plotai gali kisti priklausomai nuo grobio gausos, konkurencijos su kitomis gaujomis ir \u017emogaus veiklos kaimynyst\u0117je.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Kod\u0117l vilkai svarb\u016bs ekosistemai<\/p>\n<p>Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad vilkai ekosistemoje atlieka reguliuojant\u012f vaidmen\u012f: jie daro \u012ftak\u0105 stambi\u0173 kanopini\u0173, pavyzd\u017eiui, \u0161ern\u0173, elni\u0173 ir stirn\u0173, gausai bei elgsenai. Suma\u017e\u0117j\u0119s per didelis \u017eol\u0117d\u017ei\u0173 spaudimas gali tur\u0117ti teigiam\u0173 pasekmi\u0173 mi\u0161k\u0173 atsinaujinimui ir biologinei \u012fvairovei.<\/p>\n<p>Be to, vilk\u0173 sumed\u017eioto grobio liekanos tampa maisto \u0161altiniu kitiems gyv\u016bnams. Pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 buvimas taip pat kei\u010dia kit\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 pasiskirstym\u0105 teritorijoje, nes gyv\u016bnai vengia riziking\u0173 viet\u0173, o tai gali keisti vis\u0105 vietov\u0117s ekologin\u0119 dinamik\u0105.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad dabartinius socialin\u0117s strukt\u016bros poky\u010dius gali lemti skirtingi veiksniai, \u012fskaitant patyrusi\u0173 suaugusi\u0173 vilk\u0173 praradim\u0105. Vis d\u0117lto, norint atskirti nat\u016bralius ciklus nuo \u017emogaus poveikio, b\u016btina t\u0119sti ilgalaikius steb\u0117jimus dar bent 10\u201315 met\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Karpat\u0173 kalnuose mokslininkai identifikavo 24 vilkus: Trumpauodegio gauja u\u017eima 250 kv. km, o populiacijos tankis pastaraisiais metais ma\u017e\u0117ja.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[685,101,151,35290,43959,10276,13654],"miestas":[],"class_list":["post-57162","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-biologine-ivairove","tag-ekologija","tag-ekosistemos","tag-fotospastai","tag-genetinis-monitoringas","tag-karpatai","tag-vilkai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57162","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57162"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57162\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57162"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57162"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57162"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=57162"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}