{"id":57196,"date":"2026-09-25T13:34:52","date_gmt":"2026-09-25T13:34:52","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/25\/europa-kasmet-praranda-120-mlrd-euru-investiciju-ataskaita-atskleide-didziausias-spragas\/"},"modified":"2026-09-25T13:34:52","modified_gmt":"2026-09-25T13:34:52","slug":"europa-kasmet-praranda-120-mlrd-euru-investiciju-ataskaita-atskleide-didziausias-spragas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/25\/europa-kasmet-praranda-120-mlrd-euru-investiciju-ataskaita-atskleide-didziausias-spragas\/","title":{"rendered":"Europa kasmet praranda 120 mlrd. eur\u0173 investicij\u0173: ataskaita atskleid\u0117 did\u017eiausias spragas"},"content":{"rendered":"<p>Europoje kasmet gali \u201enei\u0161sipildyti\u201c ma\u017eiausiai 120 mlrd. eur\u0173 tiesiogini\u0173 investicij\u0173 vien d\u0117l to, kad \u0161alys nar\u0117s per l\u0117tai sujungia veikian\u010dius nacionalinius sprendimus \u012f bendras ES taisykles ir infrastrukt\u016br\u0105. Toki\u0105 i\u0161vad\u0105 pateikia Italijos analitinis centras The European House\u2013Ambrosetti, tyrim\u0105 reng\u0119s kartu su \u201eAmazon\u201c.<\/p>\n<p>Studijoje pabr\u0117\u017eiama, kad problemos kyla ne d\u0117l id\u0117j\u0173 stokos: s\u0117kmingi modeliai jau veikia atskirose valstyb\u0117se, ta\u010diau jie neperkelti \u012f europin\u012f mast\u0105. D\u0117l to \u012fmon\u0117ms tenka taikytis prie skirting\u0173 taisykli\u0173, sistem\u0173 ir standart\u0173, o investuotojams ma\u017e\u0117ja ai\u0161kumas bei masto ekonomijos nauda.<\/p>\n<p>\u201eEuropai nereikia ie\u0161koti atsakym\u0173 kitur. Stipriausi investicij\u0173 modeliai jau veikia ES, ta\u010diau jie nesujungti ir nepadidinti mastu\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrimo autorius Diego Begnozzi.<\/p>\n<h2>Kur slypi did\u017eiausia kaina<\/h2>\n<p>Tyrimas i\u0161skiria kelias sritis, kuriose nesuderintos taisykl\u0117s ir fragmentuotos rinkos labiausiai brangina veikl\u0105. Tarp j\u0173 \u2013 energetika, transportas, skaitmenin\u0117 infrastrukt\u016bra, mokes\u010di\u0173 reguliavimas, \u0161vietimas ir \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ugdymas, darbo rinka bei teisingumo sistemos.<\/p>\n<p>Energetikoje atkreipiamas d\u0117mesys \u012f kain\u0173 skirtumus, kurie silpnina pramon\u0117s konkurencingum\u0105. Tyrime teigiama, kad 2025 met\u0173 pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f Europos \u012fmon\u0117s u\u017e elektr\u0105 vidutini\u0161kai mok\u0117jo apie 2,8 karto daugiau nei JAV \u012fmon\u0117s, o geresn\u0117 nacionalini\u0173 sistem\u0173 integracija gal\u0117t\u0173 sukurti iki 43 mlrd. eur\u0173 metin\u0117s naudos iki 2030 met\u0173.<\/p>\n<p>Transporto sektoriuje akcentuojamos tarpvalstybin\u0117s gele\u017einkeli\u0173 paslaugos: skai\u010diuojama, kad tokie mar\u0161rutai yra apie 23,4 proc. l\u0117tesni u\u017e palyginamas vidaus kryptis. Tai ma\u017eina bendrosios rinkos fizin\u0117s infrastrukt\u016bros vert\u0119 ir daro \u012ftak\u0105 tiek verslo kelion\u0117ms, tiek logistikai.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l tr\u016bksta post\u016bmio<\/h2>\n<p>Viena esmini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, nurodom\u0173 ataskaitoje, yra paskat\u0173 problema: nacionalin\u0117ms vyriausyb\u0117ms da\u017enai neapsimoka vienoms finansuoti projekt\u0173, kuri\u0173 nauda atitenka ir kitoms \u0161alims. Tokiose srityse kaip tarpvalstybin\u0117 energetikos infrastrukt\u016bra ar gele\u017einkeli\u0173 jungtys reikalingas koordinuotas sprendimas ir ilgalaikis finansavimas.<\/p>\n<p>Ataskaitoje pabr\u0117\u017eiama ir ES biud\u017eeto apimtis: jis sudaro apie 1 proc. ES bendr\u0173j\u0173 nacionalini\u0173 pajam\u0173, tod\u0117l jo galimyb\u0117s \u201eu\u017ekam\u0161yti\u201c investicij\u0173 spragas yra ribotos. Tyrime lyginamos apimtys rodo, kad 2024 metais ES i\u0161laidos siek\u0117 170,5 mlrd. eur\u0173, o valstybi\u0173 nari\u0173 i\u0161laidos \u2013 8 856,8 mlrd. eur\u0173.<\/p>\n<h2>Ko tikisi Briuselis<\/h2>\n<p>Diskusijos d\u0117l konkurencingumo pastaraisiais metais suaktyv\u0117jo ir ES institucijose. Ataskaitoje primenama, kad Mario Draghi vadovauta konkurencingumo analiz\u0117 yra \u012fvardijusi gerokai didesn\u012f poreik\u012f: siekiant i\u0161likti konkurencingai pasaulio ekonomikoje, Europai gali reik\u0117ti 750\u2013800 mlrd. eur\u0173 papildom\u0173 metini\u0173 investicij\u0173.<\/p>\n<p>Europos Komisija rengia priemones, susijusias su kapitalo rink\u0173 taisykli\u0173 atnaujinimu ir pramon\u0117s stiprinimu, taip pat si\u016blom\u0105 iniciatyv\u0105 EU Inc., kuri siekia suvienodinti dal\u012f verslo steigimo ir pl\u0117tros taisykli\u0173 visoje ES. Komisija yra raginusi d\u0117l EU Inc. susitarti iki 2026 met\u0173 pabaigos, ta\u010diau \u012fvair\u016bs steb\u0117tojai pa\u017eymi, kad teis\u0117k\u016bros procesai da\u017enai juda l\u0117\u010diau nei tikisi rinka.<\/p>\n<p>Ataskaitos autoriai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161i\u0173 sprendim\u0173 tikslas n\u0117ra kopijuoti JAV ar kit\u0173 region\u0173 modelius, o panaudoti tai, kas jau pasiteisino pa\u010dioje Europoje. Pasak j\u0173, spartesn\u0117 integracija gal\u0117t\u0173 suma\u017einti administracin\u0119 na\u0161t\u0105, atpiginti energij\u0105 ir transport\u0105, o kartu padidinti investuotoj\u0173 pasitik\u0117jim\u0105 ilgalaik\u0117mis taisykl\u0117mis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Ataskaita skai\u010diuoja, kad d\u0117l fragmentuot\u0173 taisykli\u0173 Europa kasmet praranda bent 120 mlrd. eur\u0173 investicij\u0173, o did\u017eiausios spragos \u2013 energetikoje ir transporte.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":57197,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[2094,2997,3883,667,442,2123,984],"miestas":[],"class_list":["post-57196","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-amazon","tag-bendroji-rinka","tag-energetikos-kainos","tag-europos-komisija","tag-europos-sajunga","tag-gelezinkeliai","tag-investicijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57196","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57196"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57196\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/57197"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57196"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57196"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57196"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=57196"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}