\u010cil\u0117s Atakamos dykuma \u0161iandien laikoma viena sausiausi\u0173 viet\u0173 \u017dem\u0117je, o did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f menkos dr\u0117gm\u0117s \u010dia atne\u0161a nuo Ramiojo vandenyno slenkantis r\u016bkas. Tod\u0117l vandens telkini\u0173 aplinkoje gyvenan\u010di\u0173 kapibar\u0173 p\u0117dsakai \u0161iame regione atrod\u0117 prakti\u0161kai ne\u012fmanomi.<\/p>\n
Visgi paleontologai Atakamoje aptiko ma\u017edaug 8,8 mln. met\u0173 senumo kapibarai artimo grau\u017eiko danties fragment\u0105. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, tai seniausias iki \u0161iol \u010cil\u0117je rastas kapibar\u0173 giminai\u010di\u0173 \u012frodymas ir vienas seniausi\u0173 toki\u0173 radini\u0173 apskritai.<\/p>\n
\u201eKapibaros dant\u012f rasti j\u016brin\u0117se nuogulose vietoje, kuri \u0161iandien yra vienas sausiausi\u0173 region\u0173 \u017dem\u0117je, yra tiesiog keista\u201c, \u2013 sak\u0117 Arizonos universiteto geolog\u0117 Priscilla Martinez.<\/p>\n
Dantis priskirtas i\u0161nykusiai gen\u010diai Cardiatherium \u2013 tai prie\u0161istoriniai \u0161iuolaikini\u0173 kapibar\u0173 giminai\u010diai. Radinys aptiktas Bah\u00eda Inglesa formacijos nuogulose, smiltainyje, kuris siejamas su v\u0117lyvuoju miocenu.<\/p>\n
\u0160is atradimas papildo vis daug\u0117jan\u010dius duomenis, kad v\u0117lyvajame miocene Atakamos pietuose gal\u0117jo egzistuoti ilgiau i\u0161silaikantys g\u0117lo vandens telkiniai ir \u0161lapyn\u0117s. Tokioms ekosistemoms b\u016bdingi augalai ir gyv\u016bnai sunkiai der\u0117t\u0173 su id\u0117ja, kad regionas nuolat buvo ypa\u010d sausas de\u0161imtis milijon\u0173 met\u0173.<\/p>\n
\u201eTurime kelias nepriklausomas \u012frodym\u0173 linijas, rodan\u010dias labai dr\u0117gnas s\u0105lygas, kurios \u0161iandien paprastai siejamos su kapibaromis\u201c, \u2013 sak\u0117 Vajomingo universiteto paleobiologas Mark Clementz.<\/p>\n
Greta danties tyr\u0117jai aptiko fitolit\u0173 \u2013 mikroskopini\u0173 silicio daleli\u0173, susidaran\u010di\u0173 augaluose ir i\u0161liekan\u010di\u0173 nuogulose. J\u0173 tipai leid\u017eia spr\u0119sti, kad tuo metu gal\u0117jo augti palm\u0117s, imbieriniai ir kiti \u017eydintys augalai, kuriems da\u017enai reikia pastovesn\u0117s dr\u0117gm\u0117s.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f biogeografin\u0119 m\u012fsl\u0119: v\u0117lyvojo mioceno kapibar\u0173 p\u0117dsak\u0173 anks\u010diau rasta ir kitoje Piet\u0173 Amerikos pus\u0117je, pavyzd\u017eiui, Argentinos pakrant\u0117je. Ta\u010diau And\u0173 kalnynas, ypa\u010d centrin\u0117je dalyje, yra ne tik auk\u0161tas, bet ir labai sausas, tod\u0117l kelion\u0117 per j\u012f tokio tipo gyv\u016bnui atrodyt\u0173 menkai tik\u0117tina.<\/p>\n
Viena i\u0161 hipotezi\u0173 \u2013 kapibar\u0173 giminai\u010diai neb\u016btinai kirto Andus, o gal\u0117jo plisti \u0161lapyni\u0173 koridoriais \u0161iauriau kaln\u0173, kur anuomet klimatas ir reljefas sudar\u0117 palankesnes s\u0105lygas. Tokie scenarijai padeda geriau suprasti, kaip kito \u017eemyno ekosistemos ir kaip gyv\u016bnai reagavo \u012f ilgalaikius klimato poslinkius.<\/p>\n
Atakamos istorija domina ne vien d\u0117l sensacing\u0173 radini\u0173. Dykumos laikomos itin jautriomis klimato svyravimams, tod\u0117l senovin\u0117s aplinkos rekonstrukcijos suteikia svarb\u0173 fon\u0105 vertinant, kaip krituli\u0173 re\u017eimai ir vandenyn\u0173 bei atmosferos cirkuliacija keit\u0117si nat\u016braliai.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tokie duomenys padeda tikslinti modelius, ai\u0161kinan\u010dius, kada ir kod\u0117l regionas per\u0117jo \u012f dabartin\u0119 hipersaus\u0105 b\u016bsen\u0105. Kuo tiksliau suprantami praeities poky\u010diai, tuo geriau galima vertinti dykum\u0117jimo rizikas ir prognozuoti, kaip sausros zonos gali kisti ateityje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Atakamos dykumoje rastas 8,8 mln. met\u0173 senumo kapibaros giminai\u010dio dantis ver\u010dia i\u0161 naujo vertinti, kada regionas tapo itin sausas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":57203,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[24833,9531,1525,43995,673,37554,1529],"miestas":[],"class_list":["post-57202","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-atakamos-dykuma","tag-cile","tag-fosilijos","tag-kapibaros","tag-klimato-kaita","tag-miocenas","tag-paleontologija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57202","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57202"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57202\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/57203"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57202"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57202"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57202"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=57202"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}