{"id":57206,"date":"2026-09-25T16:32:46","date_gmt":"2026-09-25T16:32:46","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/25\/mokslininkai-ispeja-1947-uju-saules-deme-rodo-kad-galimi-superzybsniai-ir-siandien\/"},"modified":"2026-09-25T16:32:46","modified_gmt":"2026-09-25T16:32:46","slug":"mokslininkai-ispeja-1947-uju-saules-deme-rodo-kad-galimi-superzybsniai-ir-siandien","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/25\/mokslininkai-ispeja-1947-uju-saules-deme-rodo-kad-galimi-superzybsniai-ir-siandien\/","title":{"rendered":"Mokslininkai \u012fsp\u0117ja: 1947-\u0173j\u0173 Saul\u0117s d\u0117m\u0117 rodo, kad galimi \u201esuper\u017eybsniai\u201c ir \u0161iandien"},"content":{"rendered":"

Mil\u017eini\u0161ka d\u0117m\u0117 i\u0161dav\u0117 potencial\u0105<\/h2>\n

Saul\u0117s \u017eybsniai yra staig\u016bs ir labai galingi spinduliuot\u0117s pli\u016bpsniai, kylantys i\u0161 aktyvi\u0173 Saul\u0117s sri\u010di\u0173, kuriose susipina ir tr\u016bkin\u0117ja magnetinio lauko linijos. Stipriausi \u017eybsniai gali paveikti radijo ry\u0161\u012f, navigacij\u0105 ir elektros tinklus, nors \u017dem\u0119 i\u0161 dalies saugo atmosfera ir magnetinis laukas.<\/p>\n

Nauja analiz\u0117 rodo, kad Saul\u0117 teori\u0161kai gali pasiekti vadinam\u0173j\u0173 super\u017eybsni\u0173 lyg\u012f, kuris kitose \u012f Saul\u0119 pana\u0161iose \u017evaig\u017ed\u0117se fiksuojamas kaip \u0161imtus ar net t\u016bkstan\u010dius kart\u0173 energingesnis rei\u0161kinys. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tai n\u0117ra prognoz\u0117, jog toks \u012fvykis \u012fvyks artimiausiu metu, ta\u010diau ribos, kiek maksimaliai gali \u201eu\u017esikurti\u201c Saul\u0117, tampa ai\u0161kesn\u0117s.<\/p>\n

K\u0105 parod\u0117 2010\u20132016 met\u0173 duomenys<\/h2>\n

Tyrim\u0105 atlikusi Max Planck Saul\u0117s sistemos tyrim\u0173 instituto komanda i\u0161nagrin\u0117jo 300 galingiausi\u0173 \u017eybsni\u0173, instrumenti\u0161kai i\u0161matuot\u0173 2010\u20132016 metais. Jie vertino, kaip \u017eybsnio energija siejasi su aktyvios srities dyd\u017eiu, i\u0161 kurios \u017eybsnis ir kyla.<\/p>\n

Remiantis \u0161iuo statistiniu ry\u0161iu, galima atsargiai ekstrapoliuoti, kokios energijos \u017eybsn\u012f teori\u0161kai paj\u0117gt\u0173 sukelti ypa\u010d didel\u0117 aktyvi sritis. Tokiu b\u016bdu mokslininkai per\u0117jo nuo \u0161iuolaikini\u0173 matavim\u0173 prie istorini\u0173 Saul\u0117s d\u0117mi\u0173 \u012fra\u0161\u0173, apiman\u010di\u0173 ma\u017edaug keturis \u0161imtme\u010dius.<\/p>\n

\u201eNors steb\u0117jimo laikotarpiu super\u017eybsni\u0173 nefiksuota, rasta energijos ir aktyvios srities dyd\u017eio priklausomyb\u0117 tur\u0117t\u0173 galioti ir galingesniems \u012fvykiams\u201c, \u2013 sak\u0117 astrofizik\u0117 Natalie Krivova.<\/p>\n

1947 met\u0173 d\u0117m\u0117 \u2013 i\u0161skirtinis pavyzdys<\/h2>\n

I\u0161 istorini\u0173 \u012fra\u0161\u0173 i\u0161siskiria 1947 metais steb\u0117ta mil\u017eini\u0161ka Saul\u0117s d\u0117m\u0117, kuri, tyr\u0117j\u0173 vertinimu, deng\u0117 apie 0,6 proc. matomo Saul\u0117s disko. Skai\u010diavimai leid\u017eia teigti, kad tokio masto strukt\u016bra gal\u0117t\u0173 b\u016bti susijusi su \u017eybsniu, pasiekian\u010diu \u017eemesn\u0119 super\u017eybsni\u0173 intervalo rib\u0105.<\/p>\n

Mokslininkai taip pat mini, kad tokia d\u0117m\u0117 buvo ma\u017edaug 40 kart\u0173 didesnio skersmens nei \u017dem\u0117. Tai svarbu ne kaip sensacingas rekordas, o kaip fizinis argumentas, jog Saul\u0117je kartais susiformuoja aktyv\u016bs regionai, kuri\u0173 magnetin\u0117 energija potencialiai yra pakankamai didel\u0117 ekstremaliems i\u0161siver\u017eimams.<\/p>\n

\u201eM\u016bs\u0173 Saul\u0117 turi super\u017eybsni\u0173 potencial\u0105. Ji gali suformuoti mil\u017eini\u0161kas d\u0117mes, kurios i\u0161 principo gali tapti itin ekstremali\u0173 spinduliuot\u0117s pli\u016bpsni\u0173 prad\u017eia\u201c, \u2013 sak\u0117 N. Krivova.<\/p>\n

Kas gresia \u017demei ir ko dar ne\u017einome<\/h2>\n

Tiesiogin\u0117 rizika \u017emoni\u0173 sveikatai ant \u017dem\u0117s pavir\u0161iaus da\u017eniausiai ribota, ta\u010diau technologijoms pasekm\u0117s gali b\u016bti rimtos. Galingi kosmini\u0173 or\u0173 rei\u0161kiniai siejami su ry\u0161io trikd\u017eiais, GNSS navigacijos paklaidomis, palydov\u0173 sistem\u0173 apkrova, taip pat su rizika elektros perdavimo tinklams auk\u0161tesn\u0117se platumose.<\/p>\n

Tyr\u0117jai sieja super\u017eybsni\u0173 tem\u0105 su itin ekstremaliais Saul\u0117s daleli\u0173 \u012fvykiais, apie kuriuos liudija netiesioginiai p\u0117dsakai, pavyzd\u017eiui, med\u017ei\u0173 riev\u0117se aptinkami izotop\u0173 poky\u010diai. Tokie \u012fra\u0161ai rodo, kad \u017dem\u0117s istorijoje gal\u0117jo b\u016bti radiacini\u0173 audr\u0173, vir\u0161ijan\u010di\u0173 instrumenti\u0161kai steb\u0117t\u0105 laikotarp\u012f.<\/p>\n

Vis d\u0117lto pabr\u0117\u017eiama, kad naujieji darbai nesprend\u017eia klausimo, kaip da\u017enai super\u017eybsniai gal\u0117t\u0173 pasitaikyti b\u016btent Saul\u0117je. Dabar svarbiausia kryptis yra detalesnis modeliavimas: kaip susijungia didel\u0117s d\u0117mi\u0173 grup\u0117s, kokiomis s\u0105lygomis magnetinis laukas \u201eu\u017erakina\u201c energij\u0105 ir kada ji gali i\u0161silaisvinti taip, kad dalel\u0117s pasiekt\u0173 tarpplanetin\u0119 erdv\u0119.<\/p>\n

Abu tyrimai publikuoti \u017eurnale Philosophical Transactions of the Royal Society A. Mokslininkai akcentuoja, kad tikslas buvo \u012fvardyti maksimalias tik\u0117tinas \u017eybsni\u0173 energijas, remiantis did\u017eiausi\u0173 istorijoje matyt\u0173 d\u0117mi\u0173 mastu, o ne skelbti art\u0117jan\u010di\u0105 katastrof\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

1947 metais u\u017efiksuota mil\u017eini\u0161ka Saul\u0117s d\u0117m\u0117 rodo, kad Saul\u0117 teori\u0161kai gali sukelti super\u017eybsnius, galin\u010dius sutrikdyti ry\u0161\u012f, GPS ir tinklus.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":57207,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[896,30514,4481,10014,2253,43998,4484],"miestas":[],"class_list":["post-57206","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-elektros-tinklai","tag-geomagnetines-audros","tag-kosminiai-orai","tag-max-planck-institutas","tag-palydovai","tag-saules-demes","tag-saules-zybsniai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57206","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57206"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57206\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/57207"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57206"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57206"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57206"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=57206"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}