Dar visai neseniai internetas atrod\u0117 kaip vieta, kur \u017emon\u0117s tiesiogiai bendrauja tarpusavyje. Dabar vis da\u017eniau kyla \u012ftarimas, kad dal\u012f komentar\u0173, \u012fra\u0161\u0173 ar net profili\u0173 kuria ne \u017emogus, o automatizuotos sistemos.<\/p>\n
DI \u012frankiai tapo kasdienybe: jais ra\u0161omi tekstai, generuojamos iliustracijos, kuriami vaizdo \u012fra\u0161ai, o klient\u0173 aptarnavime vis da\u017eniau atsako pokalbi\u0173 robotai. \u0160is pokytis kelia ne tik patogumo, bet ir pasitik\u0117jimo klausim\u0105: kas i\u0161 ties\u0173 yra kitoje ekrano pus\u0117je?<\/p>\n
Botai internete n\u0117ra naujiena, jie veik\u0117 gerokai prie\u0161 generatyvinio DI prover\u017e\u012f. Jau anks\u010diau buvo paplit\u0119 botnetai, tai yra perimt\u0173 \u012frengini\u0173 tinklai, kuriuos valdo vienas operatorius ir kurie gali vykdyti masines u\u017eklausas ar atakas.<\/p>\n
V\u0117liau socialiniuose tinkluose i\u0161augo netikr\u0173 paskyr\u0173 armijos. Dalis j\u0173 buvo valdomos automatizuotai, dalis pusiau rankiniu b\u016bdu, bet tikslas da\u017enai tas pats: dirbtinai sukurti \u012fsp\u016bd\u012f, kad tam tikra \u017einut\u0117 ar kampanija turi did\u017eiul\u012f palaikym\u0105.<\/p>\n
Tokios praktikos tapo tokios masto, kad akademikai \u0117m\u0117 sistemingai tirti vadinam\u0105j\u0105 skaitmenin\u0119 propagand\u0105. Oxford Internet Institute analizuoti duomenys rod\u0117, kad organizuotos manipuliavimo kampanijos socialiniuose tinkluose jau prie\u0161 kelerius metus buvo fiksuojamos de\u0161imtyse valstybi\u0173.<\/p>\n
Pastaraisiais metais atsirado naujas l\u016b\u017eis: automatai ne tik platina paruo\u0161tas \u017einutes, bet ir patys kuria turin\u012f. Tai ypa\u010d sustiprino generatyvinis DI, leid\u017eiantis per trump\u0105 laik\u0105 prigaminti mil\u017eini\u0161kus kiekius tekst\u0173 ar vaizd\u0173.<\/p>\n
Imperva 2024 met\u0173 ataskaitoje teigiama, kad automatizuotas srautas sudar\u0117 51 proc. viso steb\u0117to interneto srauto, o \u017emoni\u0173 generuojamas srautas siek\u0117 49 proc. Tuo pat metu apie 37 proc. viso srauto buvo priskirta \u017ealingiems botams, kurie siejami su suk\u010diavimu, atakomis ar paskyr\u0173 per\u0117mimu.<\/p>\n
Vis d\u0117lto \u0161ie skai\u010diai da\u017enai klaidingai suprantami. Interneto srautas n\u0117ra tas pats, kas \u017emoni\u0173 skai\u010dius ar turinio kiekis, nes vienas bot\u0173 tinklas gali sugeneruoti mil\u017eini\u0161k\u0105 u\u017eklaus\u0173 kiek\u012f, o \u017emogus gali tiesiog perskaityti straipsn\u012f ir i\u0161eiti.<\/p>\n
Be to, botai ne visada yra blogis: dalis j\u0173 atlieka naudingas funkcijas, pavyzd\u017eiui, indeksuoja svetaines paie\u0161kos sistemoms. Tod\u0117l vien tik procentas dar neatsako \u012f svarbiausi\u0105 klausim\u0105, kiek internete i\u0161 ties\u0173 yra autenti\u0161k\u0173 \u017emoni\u0173 pokalbi\u0173.<\/p>\n
DI masi\u0161kai kei\u010dia ekonomikos logik\u0105 internete: turin\u012f galima gaminti grei\u010diau ir pigiau, tod\u0117l atsiranda pagunda u\u017epildyti paie\u0161k\u0105 ar socialinius tinklus dideliais, bet menkai vertingais tekst\u0173 ir vaizd\u0173 kiekiais. D\u0117l to daug\u0117ja vadinamojo DI \u0161iuk\u0161linio turinio, kurio tikslas da\u017enai yra ne informuoti, o sugeneruoti per\u017ei\u016bras.<\/p>\n
\u0160is rei\u0161kinys pavojingas tuo, kad vienas \u017emogus, pasitelk\u0119s automatizacij\u0105, gali paskelbti \u0161imtus ar t\u016bkstan\u010dius \u012fra\u0161\u0173 per dien\u0105. Rezultatas paprastas: internete ima dominuoti ne kokyb\u0117, o apimtis.<\/p>\n
Kei\u010diasi ir auditorija, nes turin\u012f vis da\u017eniau vartoja ne vien \u017emogus. Svetaines nuolat skenuoja robotai, renkantys informacij\u0105 paie\u0161kai ar DI atsakymams, tod\u0117l informacijos grandin\u0117je daug\u0117ja tarpinink\u0173, o tiesioginis ry\u0161ys su skaitytoju silpn\u0117ja.<\/p>\n
Did\u0117jant sintetinio turinio kiekiui kyla ir duomen\u0173 kokyb\u0117s klausimas. Jei internete daug\u0117s tekst\u0173 bei vaizd\u0173, sukurt\u0173 DI, atsiras rizika, kad b\u016bsimi modeliai bus mokomi i\u0161 jau sintetini\u0173 duomen\u0173, o tai gali ma\u017einti tikrov\u0117s \u012fvairov\u0119 ir stiprinti klaidas.<\/p>\n
\u0160i\u0105 problem\u0105 moksle apra\u0161o modelio degradacijos id\u0117ja, kai v\u0117lesn\u0117s sistemos, mokomos i\u0161 ankstesni\u0173 generacij\u0173 produkcijos, palaipsniui praranda dal\u012f informacijos ir tampa ma\u017eiau patikimos. Praktikoje tai rei\u0161kia, kad autenti\u0161ki, patikrinti ir ai\u0161kios kilm\u0117s duomenys gali tapti dar vertingesni.<\/p>\n
Galb\u016bt did\u017eiausias pokytis bus ne tai, kad botai visi\u0161kai i\u0161stums \u017emones. Labiau tik\u0117tina, kad vis daugiau to, k\u0105 matome internete, bus kuriama pirmiausia algoritmams, o ne \u017emogui.<\/p>\n
\u201eSvarbiausias klausimas \u0161iandien ne tai, ar internete dar yra \u017emoni\u0173, o kiek turinio vis dar kuriama \u017emogui\u201c, \u2013 teigia skaitmenin\u0117s aplinkos tyr\u0117jai, vertindami DI pl\u0117tros pasekmes.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
DI ir botai u\u017elieja internet\u0105: automatizuotas srautas jau lenkia \u017emoni\u0173, o masin\u0117 turinio gamyba kei\u010dia pasitik\u0117jim\u0105 komentarais ir naujienomis.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":57273,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[30094,1447,102,44049,99,130],"miestas":[],"class_list":["post-57270","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-botai","tag-dezinformacija","tag-dirbtinis-intelektas","tag-interneto-srautas","tag-kibernetinis-saugumas","tag-socialiniai-tinklai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57270","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57270"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57270\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/57273"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57270"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57270"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57270"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=57270"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}