{"id":57296,"date":"2026-09-25T18:36:40","date_gmt":"2026-09-25T18:36:40","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/25\/sardu-sienos-stebina-iki-siol-archeologai-aiskinasi-kas-atnese-keista-technologija\/"},"modified":"2026-09-25T18:36:40","modified_gmt":"2026-09-25T18:36:40","slug":"sardu-sienos-stebina-iki-siol-archeologai-aiskinasi-kas-atnese-keista-technologija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/25\/sardu-sienos-stebina-iki-siol-archeologai-aiskinasi-kas-atnese-keista-technologija\/","title":{"rendered":"Sard\u0173 sienos stebina iki \u0161iol: archeologai ai\u0161kinasi, kas atne\u0161\u0117 keist\u0105 technologij\u0105"},"content":{"rendered":"

\u012esp\u016bdingas miestas prie Tmolo kalno<\/h2>\n

Sardai buvo \u012fsik\u016br\u0119 Vakar\u0173 Anatolijoje, prie Tmolo kalno, strategi\u0161kai svarbioje Hermo up\u0117s sl\u0117nio vietoje. Nat\u016brali reljefo gynyba miestui pad\u0117jo, ta\u010diau lydai papildomai pastat\u0117 mil\u017eini\u0161k\u0105 \u012ftvirtinim\u0173 sistem\u0105, juosusi\u0105 \u017eemutin\u0119 miesto dal\u012f.<\/p>\n

Archeolog\u0173 apra\u0161omi i\u0161lik\u0119 fragmentai ir \u0161iandien atrodo \u012fsp\u016bdingai, nors jiems daugiau nei 2 600 met\u0173. Kai kur m\u016bro storis siek\u0117 apie 18\u201320 metr\u0173, o kartu su i\u0161oriniais pylimais visa gynybos juosta gal\u0117jo b\u016bti 30\u201340 metr\u0173 plo\u010dio.<\/p>\n

I\u0161likusios sien\u0173 atkarpos vietomis pakyla iki ma\u017edaug 10\u201313 metr\u0173. Tokie mastai i\u0161skiria Sardus i\u0161 daugelio kit\u0173 to meto Anatolijos miest\u0173 ir rodo, kad \u010dia buvo sutelkti dideli i\u0161tekliai bei organizaciniai paj\u0117gumai.<\/p>\n

Paslaptis, slypinti plytose<\/h2>\n

Did\u017eioji \u012ftvirtinim\u0173 dalis buvo formuojama i\u0161 saul\u0117je d\u017eiovint\u0173 molini\u0173 plyt\u0173, akmens ir did\u017eiuli\u0173 \u017eemi\u0173 kieki\u0173. V\u0117lesniais etapais kai kurios atkarpos stiprintos masyvesniais akmens blokais, o i\u0161or\u0117je supilti nuo\u017euln\u016bs sm\u0117lio ir \u017evyro pylimai.<\/p>\n

\u0160i\u0173 pylim\u0173 paskirtis buvo prakti\u0161ka: jie apsunkindavo puol\u0117jams pri\u0117jim\u0105 prie pagrindini\u0173 sien\u0173 ir sudarydavo papildom\u0105 kli\u016bt\u012f apgulties \u012frenginiams. Vis d\u0117lto tyr\u0117jus labiausiai intriguoja ne pylimai, o kai kur aptinkamos degto molio plytos.<\/p>\n

Degtos plytos, prie\u0161ingai nei \u012fprastos molio plytos, reikalauja kontroliuojamo degimo auk\u0161toje temperat\u016broje. Tokia technologija senov\u0117s Mesopotamijoje buvo gerai \u017einoma, ta\u010diau VII am\u017eiuje prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105 Graikijoje ir Anatolijoje ji laikoma retesne, tod\u0117l Sarduose ji kelia papildom\u0173 klausim\u0173.<\/p>\n

Galimi ry\u0161iai su imperij\u0173 \u017elugimu<\/h2>\n

Tyrim\u0173 vadovas profesorius Nicholas Cahill yra k\u0117l\u0119s prielaid\u0105, kad technologini\u0173 \u017eini\u0173 plitim\u0105 gal\u0117jo paskatinti Asirijos imperijos \u017elugimas. 612 metais prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105 s\u0105jungininkai u\u017e\u0117m\u0117 Niniv\u0119, o v\u0117lesniais metais griuvo ir kiti Asirijos centrai, sukeldami politin\u012f chaos\u0105 regione.<\/p>\n

Tokiais laikotarpiais neretai juda ir \u017emon\u0117s, tarp j\u0173 amatininkai, architektai bei in\u017einieriai, ie\u0161kantys darbo saugesn\u0117se ar turtingesn\u0117se vietov\u0117se. Spart\u0117jant Lidijos didiesiems statyb\u0173 projektams, Sardai teori\u0161kai gal\u0117jo tapti traukos centru kvalifikuotiems specialistams.<\/p>\n

\u201ePana\u0161umai \u012f Mesopotamijos praktik\u0105 leid\u017eia svarstyti apie \u017eini\u0173 sklaid\u0105, ta\u010diau tiesiogini\u0173 \u012frodym\u0173 apie konkre\u010di\u0173 meistr\u0173 migracij\u0105 kol kas neturime\u201c, \u2013 sak\u0117 Nicholas Cahill.<\/p>\n

Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad kol kas nerasta \u012fra\u0161\u0173 ar kit\u0173 ai\u0161ki\u0173 \u017eenkl\u0173, kurie patvirtint\u0173 atvykusi\u0173 asir\u0173 statytoj\u0173 buvim\u0105. Be to, ankstesni radiniai rodo, kad lydai tur\u0117jo ir savas, pakankamai pa\u017eangias statybos tradicijas, tad technologija gal\u0117jo b\u016bti perimta ir netiesiogiai.<\/p>\n

Kasim\u0105 papild\u0117 ir kiti radiniai, leid\u017eiantys tikslinti miesto raidos chronologij\u0105. Pavyzd\u017eiui, aptikto monumentalaus pastato medin\u0117s detal\u0117s datuojamos ma\u017edaug 996\u2013837 metais prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105, o tai rei\u0161kia, kad architekt\u016brinis augimas prasid\u0117jo gerokai anks\u010diau nei legendinio karaliaus Krezuso laikai.<\/p>\n

Degtos plytos aptiktos ir kitoje miesto vietoje, sluoksnyje, datuojamame VII am\u017eiumi prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105. Tokie duomenys leid\u017eia svarstyti, kad technologija Sarduose gal\u0117jo b\u016bti \u017einoma dar prie\u0161 \u012fsp\u016bding\u0173j\u0173 \u012ftvirtinim\u0173 statyb\u0105.<\/p>\n

Did\u017eiausi\u0105 klest\u0117jim\u0105 Sardai i\u0161gyveno Lidijos galyb\u0117s laikotarpiu, kai turtus stiprino aukso turintys Paktolo up\u0117s s\u0105na\u0161ynai. Ekonomin\u0117 baz\u0117 leido \u012fgyvendinti didelio masto statybas, o Lidijos monetarin\u0117s sistemos raida tur\u0117jo \u012ftakos platesniam regionui.<\/p>\n

Vis d\u0117lto miesto istorija neapsi\u0117jo be l\u016b\u017ei\u0173: apie 547 metus prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105 Sardus u\u017e\u0117m\u0117 Kyro Did\u017eiojo paj\u0117gos, o Lidija prarado nepriklausomyb\u0119. \u0160iandien Sard\u0173 sienos teb\u0117ra vienas ry\u0161kiausi\u0173 \u012frodym\u0173, kaip technologijos, politika ir migracija gal\u0117jo susipinti senov\u0117s pasaulyje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Sard\u0173 \u012ftvirtinimai Anatolijoje priblo\u0161kia mastu, o degto molio plytos kelia klausim\u0105, i\u0161 kur atkeliavo reta to meto statybos technologija.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":57297,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[20449,850,38781,44075,44073,12829,44074],"miestas":[],"class_list":["post-57296","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-anatolija","tag-archeologija","tag-lidija","tag-nicholas-cahill","tag-sardai","tag-senoves-miestai","tag-tvirtoves-sienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57296","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57296"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57296\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/57297"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57296"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57296"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57296"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=57296"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}