{"id":57475,"date":"2026-09-26T13:36:15","date_gmt":"2026-09-26T13:36:15","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/26\/mikroplastikai-vandenyne-mokslininkai-parode-kaip-juos-aptinka-ir-kodel-tai-pavojinga\/"},"modified":"2026-09-26T13:36:15","modified_gmt":"2026-09-26T13:36:15","slug":"mikroplastikai-vandenyne-mokslininkai-parode-kaip-juos-aptinka-ir-kodel-tai-pavojinga","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/26\/mikroplastikai-vandenyne-mokslininkai-parode-kaip-juos-aptinka-ir-kodel-tai-pavojinga\/","title":{"rendered":"Mikroplastikai vandenyne: mokslininkai parod\u0117, kaip juos aptinka ir kod\u0117l tai pavojinga"},"content":{"rendered":"

Vandenynuose daug kas nematoma plika akimi, ta\u010diau viena ry\u0161kiausi\u0173 \u0161iuolaikini\u0173 problem\u0173 yra mikroplastikai. Jungtini\u0173 Taut\u0173 vertinimu, kasmet \u012f j\u016bras ir vandenynus patenka apie 52 mln. ton\u0173 plastiko atliek\u0173, kurios ilgainiui suyra \u012f trilijonus smulki\u0173 daleli\u0173.<\/p>\n

Mikroplastikai \u2013 tai ma\u017eesn\u0117s nei 5 milimetr\u0173 plastiko dalel\u0117s, randamos tiek vandens pavir\u0161iuje, tiek gelm\u0117se. Jos gali b\u016bti skirting\u0173 form\u0173 ir spalv\u0173, tod\u0117l steb\u0117jimas ir tikslus kiekybinis \u012fvertinimas mokslininkams i\u0161lieka sud\u0117tinga u\u017eduotis.<\/p>\n

Ie\u0161kodami atsakym\u0173, kaip mikroplastikai patenka \u012f j\u016br\u0105 ir kuo jie pavojingi, \u201eEuronews Tech Talks\u201c lank\u0117si Flandrijos j\u016br\u0173 institute VLIZ Ostend\u0117je, Belgijos pakrant\u0117je. \u010cia tyr\u0117j\u0173 komanda renka \u0160iaur\u0117s j\u016bros m\u0117ginius ir vertina tar\u0161os mast\u0105 bei poveik\u012f ekosistemoms.<\/p>\n

Kaip plastikas virsta mikroplastiku<\/h2>\n

Mikroplastik\u0173 \u0161altiniai paprastai skirstomi \u012f pirminius ir antrinius. Pirminiai \u2013 tai pramon\u0117je gaminamos ma\u017eos plastiko granul\u0117s ar mikrodalel\u0117s, kurios \u012f aplink\u0105 gali patekti d\u0117l praradim\u0173 gamybos grandin\u0117je ar netvarkingo tvarkymo.<\/p>\n

Antriniai mikroplastikai susidaro iriantis didesn\u0117ms plastiko atliekoms: pakuot\u0117ms, vienkartiniams gaminiams, \u017evejybos \u012franki\u0173 fragmentams. Bangos, v\u0117jas ir saul\u0117s ultravioletiniai spinduliai plastiko pavir\u0161i\u0173 ardo, tod\u0117l dalel\u0117s smulk\u0117ja ir lengviau pasklinda.<\/p>\n

VLIZ vyresnioji tyr\u0117ja Ana Catarino pabr\u0117\u017eia, kad tar\u0161os dinamika susijusi ir su klimato kaita, nes \u0161ilumos bangos, temperat\u016bros svyravimai bei intensyvesn\u0117 saul\u0117s spinduliuot\u0117 gali spartinti plastiko irim\u0105 pakrant\u0117se. Tai rei\u0161kia, kad net seniai \u012f aplink\u0105 patekusios atliekos gali tapti nuolatiniu mikroplastik\u0173 \u0161altiniu.<\/p>\n

\u201eJei turime daugiau saul\u0117t\u0173 dien\u0173, didesn\u0119 ultravioletin\u0119 spinduliuot\u0119 ir kar\u0161\u010dio bangas, plastikai pakrant\u0117se gali irti grei\u010diau\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Catarino.<\/p>\n

Kaip laboratorijos aptinka daleles<\/h2>\n

Mikroplastikus aptikti sunku d\u0117l j\u0173 dyd\u017eio ir form\u0173 \u012fvairov\u0117s, be to, dalis daleli\u0173 vizualiai primena organines med\u017eiagas. VLIZ podoktorant\u016bros tyr\u0117ja Nelle Meyers su komanda k\u016br\u0117 pusiau automatizuot\u0105 metod\u0105, kuris pagreitina daleli\u0173 atpa\u017einim\u0105.<\/p>\n

Tyrimas pradedamas nuo m\u0117ginio pa\u0117mimo specialiu tinklu, po to m\u0117ginys i\u0161valomas nuo organini\u0173 priemai\u0161\u0173. Tuomet jis da\u017eomas da\u017eikliu \u201eNile Red\u201c ir tiriamas fluorescenciniu mikroskopu, o gauti vaizdai analizuojami programomis, kurios \u012fvertina, ar dalel\u0117 yra plastikas ir kokiai grupei ji gali priklausyti.<\/p>\n

\u201eNor\u0117jome automatizuoti proces\u0105, kad viskas vykt\u0173 grei\u010diau. Para\u0161\u0117me kod\u0105, tod\u0117l \u012fk\u0117lus nuotrauk\u0105 vaizdo analiz\u0117 atliekama automati\u0161kai\u201c, \u2013 sak\u0117 N. Meyers.<\/p>\n

Pasak tyr\u0117j\u0173, fluorescenciniai mikroskopai daugelyje laboratorij\u0173 yra palyginti \u012fprasti, tod\u0117l metodas gali b\u016bti pritaikomas pla\u010diau. Vis d\u0117lto jis turi ribojim\u0173: ne visada pateikia i\u0161sami\u0105 informacij\u0105 apie tiksli\u0105 daleli\u0173 chemin\u0119 sud\u0117t\u012f ir gali patikimiau atpa\u017einti tik dal\u012f polimer\u0173.<\/p>\n

Kuo mikroplastikai pavojingi ekosistemoms<\/h2>\n

Kaip ir didesnes plastiko \u0161iuk\u0161les, mikroplastikus gali praryti j\u016br\u0173 gyv\u016bnai, o ma\u017eiausios dalel\u0117s pasiekia plankton\u0105 ir kitus smulkius organizmus. Tai svarbu tod\u0117l, kad planktonas yra j\u016br\u0173 maisto grandini\u0173 pagrindas, tad poveikis gali persiduoti auk\u0161tesniems mitybos lygmenims.<\/p>\n

Mokslininkai ai\u0161kina, kad dalel\u0117s gali dirginti vir\u0161kinimo sistem\u0105, u\u017ekim\u0161ti \u017earnyn\u0105, ma\u017einti maisto \u012fsisavinim\u0105 ir energijos atsargas. D\u0117l to organizmams sunkiau augti ir daugintis, o ilgainiui tai gali keisti populiacij\u0173 strukt\u016br\u0105 ir visos ekosistemos stabilum\u0105.<\/p>\n

\u201eMikroplastikai gali u\u017ekim\u0161ti skrand\u012f ir \u017earnyn\u0105, tod\u0117l organizmai negauna maistini\u0173 med\u017eiag\u0173. Tai kelia nerim\u0105, nes jie gali nebesidauginti, o j\u0173 populiacija silpn\u0117s\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Catarino.<\/p>\n

Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia ir dar vien\u0105 aspekt\u0105: mikroplastik\u0173 poveikis da\u017enai vertinamas kartu su kitais stresoriais, tokiais kaip kylanti j\u016bros temperat\u016bra ar vandenyno r\u016bg\u0161t\u0117jimas. Net jei vien mikroplastik\u0173 doz\u0117 n\u0117ra mirtina, bendras keli\u0173 veiksni\u0173 poveikis gali b\u016bti stipresnis ir labiau nenusp\u0117jamas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Mikroplastikai vandenynuose plika akimi nematomi, bet j\u0173 poveikis gali b\u016bti rimtas: mokslininkai ai\u0161kina, kaip dalel\u0117s aptinkamos ir kuo jos kenkia.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":57476,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[1531,673,7226,10772,14189,11925,44178],"miestas":[],"class_list":["post-57475","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-juru-ekosistemos","tag-klimato-kaita","tag-mikroplastikai","tag-plastiko-tarsa","tag-siaures-jura","tag-vandenynai","tag-vliz"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57475","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57475"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57475\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/57476"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57475"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57475"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57475"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=57475"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}