Did\u017eiojo kanjono uolienose mokslininkai aptiko itin sen\u0105 geologin\u012f \u012fra\u0161\u0105, leid\u017eiant\u012f atkurti, kaip prie\u0161 ma\u017edaug 1,25 milijardo met\u0173 kito \u017dem\u0117s sukimasis ir M\u0117nulio \u012ftaka klimatui. Tyrimas rodo, kad tuo metu para gal\u0117jo trukti apie 19 valand\u0173, o \u0161\u012f skai\u010di\u0173 pad\u0117jo i\u0161vesti pasikartojantys nuogul\u0173 sluoksniai.<\/p>\n
Kalbama apie Hakatai skal\u016bn\u0173 sluoksnius, susiformavusius senovin\u0117s Laurencijos \u017eemyne, kai prie vidaus j\u016bros plyt\u0117j\u0119 dumbl\u0117ti seklumai periodi\u0161kai d\u017ei\u016bdavo. Tokia aplinka, pana\u0161i \u012f \u0161iandienines druskingas lygumas ar i\u0161d\u017ei\u016bstan\u010dius e\u017eer\u0173 duburius, paliko ritmingai besikartojan\u010di\u0173 karbonating\u0173 ir dumbling\u0173 sluoksni\u0173 sekas.<\/p>\n
\u0160ios sekos, kaip teigiama, atspindi vadinamuosius Milankovi\u010diaus ciklus, kai d\u0117l \u017dem\u0117s orbitos formos, a\u0161ies posvyrio ir precesijos kinta Saul\u0117s spinduliuot\u0117s pasiskirstymas. Ilguose laiko tarpuose prie \u0161i\u0173 cikl\u0173 prisideda ir tai, kad M\u0117nulis pama\u017eu tolsta nuo \u017dem\u0117s, keisdamas potvyni\u0173 sukelt\u0105 sukimosi l\u0117t\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad vien astronomini\u0173 modeli\u0173 atsukti atgal daugiau nei milijard\u0105 met\u0173 neu\u017etenka, nes \u017dem\u0117s orbitos dinamika tokiuose horizontuose tampa chaoti\u0161ka. D\u0117l to itin vertingi tampa geologiniai duomenys, kurie i\u0161saugo klimato ritmus ir padeda \u201epriri\u0161ti\u201c skai\u010diavimus prie reali\u0173 \u017dem\u0117s istorijos \u017eenkl\u0173.<\/p>\n
Analizuodami Hakatai skal\u016bn\u0173 spalvotus ir keliuose masteliuose pasikartojan\u010dius ra\u0161tus, mokslininkai juos palygino skirtingose kanjono vietose. Pana\u0161\u016bs sluoksniavimosi motyvai aptikti daugiau nei 60 kilometr\u0173 atstumu, tod\u0117l daroma i\u0161vada, kad tai grei\u010diau regioninio ar net platesnio masto klimato signalas, o ne vietin\u0117s nuogul\u0173 kaupimosi s\u0105lygos.<\/p>\n
Pasak darbo autori\u0173, vienas i\u0161 signal\u0173, siejam\u0173 su \u017dem\u0117s a\u0161ies posvyrio kaita, pasirod\u0117 esantis tarsi \u201epadalytas\u201c \u012f dvi dalis. Tai gali reik\u0161ti, kad per labai sen\u0105 laikotarp\u012f keit\u0117si arba klimato sistemos reakcija \u012f orbitin\u0119 prievart\u0105, arba pa\u010dios Saul\u0117s sistemos dinamikos detal\u0117s.<\/p>\n
\u012evertin\u0119 \u0161\u012f netipin\u012f signal\u0105, tyr\u0117jai apskai\u010diavo precesijos periodo trukm\u0119 apie 15 730 met\u0173. I\u0161 \u0161io rezultato buvo gautas ir M\u0117nulio atstumo \u012fvertis, o kartu i\u0161plauk\u0117 i\u0161vada apie trumpesn\u0119 par\u0105 \u2013 ma\u017edaug 19 valand\u0173.<\/p>\n
Gauti skai\u010diavimai, kaip nurodoma publikacijoje, dera su kitais \u017dem\u0117s ir M\u0117nulio sistemos raidos modeliais, taikomais pana\u0161iam laikotarpiui. Taip pat nepasteb\u0117ta po\u017eymi\u0173 hipotezei, kad Mezoproterozojuje paros ilg\u0117jimas gal\u0117jo b\u016bti laikinai \u201esustoj\u0119s\u201c ties ma\u017edaug 19,5\u201321 valanda.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tokie sluoksniai yra daugiau nei senovinio kra\u0161tovaizd\u017eio nuotrauka: jie gali fiksuoti ir dangaus mechanikos \u201eritm\u0105\u201c, kuris veik\u0117 klimat\u0105. Did\u017eiojo kanjono atodangos \u0161iuo po\u017ei\u016briu tampa reta galimybe vienoje vietoje perskaityti itin gilios praeities \u017dem\u0117s ir M\u0117nulio istorij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Did\u017eiojo kanjono Hakatai skal\u016bnuose aptikti klimato ritmai leido apskai\u010diuoti, kad prie\u0161 1,25 mlrd. met\u0173 \u017dem\u0117s para gal\u0117jo trukti apie 19 valand\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":57486,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[6568,874,5262,44186,41587,44185],"miestas":[],"class_list":["post-57485","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-didysis-kanjonas","tag-geologija","tag-menulis","tag-milankoviciaus-ciklai","tag-nature-geoscience","tag-zemes-sukimasis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57485","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57485"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57485\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/57486"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57485"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57485"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57485"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=57485"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}