{"id":57487,"date":"2026-09-26T16:07:08","date_gmt":"2026-09-26T16:07:08","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/26\/mokslininkai-nustebo-sie-gyvunai-samoningai-needa-savo-rusies-stai-kodel\/"},"modified":"2026-09-26T16:07:08","modified_gmt":"2026-09-26T16:07:08","slug":"mokslininkai-nustebo-sie-gyvunai-samoningai-needa-savo-rusies-stai-kodel","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/09\/26\/mokslininkai-nustebo-sie-gyvunai-samoningai-needa-savo-rusies-stai-kodel\/","title":{"rendered":"Mokslininkai nustebo: \u0161ie gyv\u016bnai s\u0105moningai ne\u0117da savo r\u016b\u0161ies \u2013 \u0161tai kod\u0117l"},"content":{"rendered":"

Kas paskatino tyrim\u0105<\/h2>\n

Gamtos ekosistemose gai\u0161ena yra svarbus maisto \u0161altinis, padedantis gr\u0105\u017einti maistines med\u017eiagas \u012f aplink\u0105 ir palaikyti mitybos grandines. Ta\u010diau gyv\u016bnams, mintantiems gai\u0161ena, kyla ir rizik\u0173: nuo u\u017ekrato iki pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 d\u0117mesio, tod\u0117l j\u0173 elgsena ilg\u0105 laik\u0105 k\u0117l\u0117 klausim\u0173.<\/p>\n

Vienas seniai svarstytas paai\u0161kinimas skamba paprastai: \u0117dr\u016bnai gali vengti maitintis savo giminai\u010di\u0173 gai\u0161ena, nes taip ma\u017e\u0117ja tikimyb\u0117 pasigauti patogen\u0173. Vis d\u0117lto iki \u0161iol tr\u016bko didesnio masto duomen\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 \u0161i\u0105 id\u0117j\u0105 patikimiau patikrinti.<\/p>\n

K\u0105 parod\u0117 steb\u0117jimai Ispanijoje<\/h2>\n

\u017durnale Ecology Letters paskelbtame tyrime Ispanijos mokslininkai analizavo, koki\u0105 gai\u0161en\u0105 renkasi \u012fvair\u016bs stuburiniai \u0117dr\u016bnai. Nuo 2020 met\u0173 vasario iki 2021 met\u0173 gegu\u017e\u0117s El Hondo gamtos parke pietry\u010di\u0173 Ispanijoje jie i\u0161d\u0117st\u0117 beveik 200 \u017euv\u0173, pauk\u0161\u010di\u0173 ir smulki\u0173 \u017einduoli\u0173 gai\u0161en\u0173.<\/p>\n

Kiekvienoje vietoje buvo \u012frengtos kameros, fiksavusios, kas ir kada \u0117da, o v\u0117liau duomenys sulyginti su filogenetin\u0117mis analiz\u0117mis. Taip vertinta evoliucin\u0117 distancija tarp \u0117dr\u016bno ir gai\u0161enos, kitaip tariant, kiek toli j\u0173 giminyst\u0117 nutolusi per milijonus met\u0173.<\/p>\n

Tyr\u0117jai nustat\u0117 nuosekl\u0173 d\u0117sningum\u0105: gyv\u016bnai da\u017eniau maitinosi tais kritusiais gyv\u016bnais, su kuriais yra ma\u017eiau artimai susij\u0119. Kitaip tariant, dauguma \u0117dr\u016bn\u0173 veng\u0117 gai\u0161en\u0173, priklausan\u010di\u0173 filogeneti\u0161kai artimoms r\u016b\u0161ims, nors j\u0173 aplinkoje netr\u016bko.<\/p>\n

Kod\u0117l artima giminyst\u0117 gali b\u016bti pavojinga<\/h2>\n

Tyrimo autoriai ai\u0161kina, kad artimai giminingos r\u016b\u0161ys da\u017eniau dalijasi pana\u0161ia fiziologija, tod\u0117l joms b\u016bdingi ir pana\u0161\u016bs lig\u0173 suk\u0117l\u0117jai. D\u0117l to maitindamasis artimo giminai\u010dio gai\u0161ena gyv\u016bnas gali lengviau perimti patogenus, kuriems jo organizmas yra imlus.<\/p>\n

Tokios elgsenos nauda b\u016bt\u0173 dvejopa: ma\u017eesn\u0117 infekcij\u0173 rizika ir ma\u017eesn\u0117s energijos s\u0105naudos imuninei sistemai. Tai ypa\u010d svarbu laukin\u0117je gamtoje, kur energijos balansas lemia i\u0161gyvenim\u0105, o liga gali greitai suma\u017einti geb\u0117jim\u0105 med\u017eioti ar i\u0161vengti pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173.<\/p>\n

Analiz\u0117 parod\u0117, kad ry\u0161ys tarp evoliucin\u0117s distancijos ir pasirinkim\u0173 kai kuriose grup\u0117se buvo stipresnis, o kitose silpnesnis. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad skirtumai tarp pauk\u0161\u010di\u0173 ir \u017einduoli\u0173 gali priklausyti nuo j\u0173 mitybos strategij\u0173, konkurencijos ir prieinamo maisto.<\/p>\n

Tarp da\u017eniausiai prie gai\u0161en\u0173 fiksuot\u0173 vartotoj\u0173 i\u0161siskyr\u0117 rudoji \u017eiurk\u0117, kuri ypa\u010d da\u017enai rinkosi \u017euv\u0173 gai\u0161enas. Kai kurios r\u016b\u0161ys pasirod\u0117 ma\u017eiau i\u0161rankios, o keliais atvejais pasteb\u0117ta ir prie\u0161inga tendencija, ta\u010diau bendras paveikslas liko ai\u0161kus.<\/p>\n

\u201eMatome nuosekl\u0173 model\u012f: \u0117dr\u016bnai paprastai vengia maitintis filogeneti\u0161kai artim\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 gai\u0161ena\u201c, \u2013 teig\u0117 tyr\u0117jai.<\/p>\n

Tyrimo autoriai atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f ribotumus: steb\u0117jimuose nebuvo vertinami, pavyzd\u017eiui, \u017euvys kaip \u0117dr\u016bnai, o kai kuri\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 fiksuot\u0173 maitinimosi epizod\u0173 skai\u010dius buvo nedidelis. Tod\u0117l ateities darbams svarbu ai\u0161kintis, kaip pasirinkimus kei\u010dia gyv\u016bn\u0173 sveikata, am\u017eius, socialumas ar maisto stoka.<\/p>\n

Mokslinink\u0173 teigimu, \u0117dr\u016bnai atlieka ne tik ekologin\u0119, bet ir visuomen\u0117s sveikatai reik\u0161ming\u0105 funkcij\u0105, nes padeda grei\u010diau pa\u0161alinti gai\u0161enas i\u0161 aplinkos. Tai gali ma\u017einti lig\u0173 plitimui palankias s\u0105lygas, o tod\u0117l j\u0173 bendrij\u0173 apsauga laikoma svarbia platesn\u0117s laukin\u0117s gamtos valdymo dalimi.<\/p>\n

\u201eSveik\u0173 \u0117dr\u016bn\u0173 bendrij\u0173 atpa\u017einimas ir i\u0161saugojimas gali duoti naudos ekosistemoms ir prisid\u0117ti prie zoonozini\u0173 rizik\u0173 ma\u017einimo\u201c, \u2013 padar\u0117 i\u0161vad\u0105 tyr\u0117jai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Tyrimas rodo, kad \u0117dr\u016bnai da\u017enai vengia maitintis artim\u0173 giminai\u010di\u0173 gai\u0161ena \u2013 taip jie gali suma\u017einti u\u017esikr\u0117timo rizik\u0105 ir energijos s\u0105naudas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":57488,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[101,3211,44188,44187,14083,19145],"miestas":[],"class_list":["post-57487","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-ekologija","tag-evoliucija","tag-filogenetika","tag-gaisenos-edrunai","tag-laukine-gamta","tag-zoonozes"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57487","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57487"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57487\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/57488"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57487"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57487"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57487"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=57487"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}