Europos pastatai vis dar da\u017enai projektuojami remiantis istorine or\u0173 statistika, kuri kai kuriose vietov\u0117se apra\u0161o prie\u0161 kelis de\u0161imtme\u010dius buvusias s\u0105lygas. Ta\u010diau \u0161iandien planuojami namai, biurai ar ligonin\u0117s stov\u0117s ir veiks dar 30\u201370 met\u0173, kai temperat\u016br\u0173 re\u017eimas ir energijos poreikis gali b\u016bti visi\u0161kai kitoks.<\/p>\n
Projektuojant pastat\u0105 \u012fprasta vertinti, kaip jis elgsis skirtingomis oro s\u0105lygomis, naudojant vadinam\u0105j\u012f tipin\u012f meteorologin\u012f met\u0173 rinkin\u012f. Tokie duomenys sudaromi i\u0161 praeities matavim\u0173, tod\u0117l gerai atspindi tai, kas jau buvo, bet ne visada tinka tam, kas laukia ateityje.<\/p>\n
Pastato energetinis efektyvumas priklauso nuo to, kiek dien\u0173 per metus reik\u0117s \u0161ildyti ir kiek da\u017enai teks v\u0117sinti patalpas. \u0160ylant klimatui, \u0161ildymo poreikis daugelyje region\u0173 ilgainiui ma\u017e\u0117ja, o v\u0117sinimo poreikis auga, tod\u0117l sprendimai, kurie atrod\u0117 optimal\u016bs vakar, rytoj gali tapti nuostolingi.<\/p>\n
Praktinis skirtumas gali b\u016bti labai ap\u010diuopiamas: per ma\u017eai suplanuotas \u0161e\u0161\u0117liavimas, prastesn\u0117 apsauga nuo perkaitimo ar nepakankamai \u012fvertintas v\u0117sinimo poreikis v\u0117liau virsta diskomfortu ir didesn\u0117mis s\u0105skaitomis. Kita vertus, neteisingai parinktos \u0161ildymo sistemos ar pastato atitvar\u0173 sprendiniai gali lemti, kad investicijos neatsipirks taip, kaip skai\u010diuota.<\/p>\n
Norvegijos gyvyb\u0117s moksl\u0173 universiteto ir Koimbros universiteto mokslininkai pareng\u0117 Future Meteorological Years, tai yra b\u016bsim\u0173j\u0173 meteorologini\u0173 met\u0173 duomenis. Jie sujungia istorinius matavimus su klimato kaitos scenarijais ir pateikia valandin\u012f or\u0173 vaizd\u0105 konkretiems laikotarpiams.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pirmiausia vertino, kurie klimato modeliai tiksliausiai atkuria Europos \u017eiemos ir vasaros s\u0105lygas, ir tik tada atrinktus modelius pritaik\u0117 b\u016bsim\u0173 rinkini\u0173 sudarymui. Tokia atranka svarbi, nes skirtingi modeliai nevienodai tiksliai atspindi regioninius skirtumus, pavyzd\u017eiui, pakran\u010di\u0173 ir \u017eemynini\u0173 vietovi\u0173 kontrastus.<\/p>\n
FMY duomen\u0173 rinkiniai apima laikotarpius 2036\u20132065 ir 2066\u20132095 metais bei numato skirtingus emisij\u0173 scenarijus. Tai leid\u017eia projektuotojams testuoti, kaip skirsis sprendiniai, jei \u0161ilt\u0117jimas vyks l\u0117\u010diau arba grei\u010diau, ir i\u0161 anksto \u012fvertinti, kada prireiks papildomo v\u0117sinimo ar efektyvesnio apsaugos nuo saul\u0117s valdymo.<\/p>\n
Tokie duomenys ypa\u010d aktual\u016bs \u0160iaur\u0117s ir Vidurio Europai, kur \u0161ilt\u0117jimas \u017eiem\u0105 kai kuriais vertinimais gali b\u016bti ry\u0161kesnis, o tai kei\u010dia \u0161ildymo poreikio skai\u010diavimus. Net palyginti nedidelis vidutin\u0117s temperat\u016bros pokytis gali reik\u0161mingai pakeisti energijos balanso modeliavim\u0105, nuo kurio priklauso konstrukciniai ir in\u017eineriniai sprendimai.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad b\u016bsimo klimato duomenys skirti tam, kad pastatai b\u016bt\u0173 projektuojami atsparesni realioms ateities s\u0105lygoms. Tai gali tapti svarbiu \u012frankiu planuojant ne tik naujus objektus, bet ir renovacij\u0105, kai siekiama suma\u017einti energijos vartojim\u0105 ir padidinti komfort\u0105 kar\u0161\u010dio bang\u0173 metu.<\/p>\n
Tyrimo i\u0161vados publikuotos Journal of Building Performance Simulation, o parengti rinkiniai gali b\u016bti naudojami pastat\u0173 energinio naudingumo simuliavimo programose. Tikslas paprastas: kad pastatai b\u016bt\u0173 pritaikyti ne vakar dienos, o rytojaus klimatui.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Europa vis dar projektuoja pastatus pagal praeities or\u0173 normas, ta\u010diau mokslininkai si\u016blo naujus b\u016bsimo klimato duomenis, kurie kei\u010dia \u0161ildymo ir v\u0117sinimo…<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":57566,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[4182,44246,673,44245,6775,8195],"miestas":[],"class_list":["post-57565","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-energinis-efektyvumas","tag-europos-statyba","tag-klimato-kaita","tag-pastatu-projektavimas","tag-sildymas","tag-vesinimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57565","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57565"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57565\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/57566"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57565"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57565"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57565"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=57565"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}